Lietuvos atstovas Europos centrinio banko (ECB) Valdančiojoje taryboje Gediminas Šimkus teigia, kad šios institucijos sprendimas trečiadienį susirinkti į neeilinį posėdį pirmiausiai buvo skirtas apžvelgti bendrai rinkos situacijai. Paskelbus, kad ECB sieks paspartinti naujos antifragmentacijos priemonės kūrimą, Lietuvos banko vadovas pažymi, kad išaugusius Italijos obligacijų pajamingumus lėmė ne tik praėjusią savaitę šioje finansų institucijoje priimti pinigų politikos sprendimai.

„Išaugus fragmentacijos rizikoms. Pabrėžiu - rizikoms. Mes matėme, kad atskirų euro zonos valstybių skolos vertybinių popierių kainos šoktelėjo į viršų. Bet vėlgi, sakyčiau, kad čia yra ir aplinkybių sutapimas. Viena yra Europos centrinio banko pinigų politikos sprendimai praėjusią savaitę. Iš kitos pusės ir JAV ekonomikos duomenys, Federalinio rezervo banko komunikacija, kad pinigų politiką griežtins dar labiau“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo G. Šimkus.

„Paskelbus, kad susirenka Europos centrinio banko valdančioji taryba, matėme, kad palūkanų normos krito žemyn. Tai rodo, kad už to nėra fundamentų, yra atskiri pasvyravimai“, – pridūrė jis.

Kaip pažymi Lietuvos banko valdybos pirmininkas, ECB pirmiausiai turi mandatą siekiant kainų stabilumo. Todėl, jeigu tokie veiksniai, kaip euro zonos fragmentacija trukdytų pasiekti pinigų politikos sprendimų poveikį šiam tikslui pasiekti – būtina imtis papildomų veiksmų.

„Pinigų politikos persidavimo mechanizmas ir jo efektyvumas yra labai svarbus. Todėl, jeigu fragmentacija turėtų poveikį tam, kad perdavimo mechanizmas būtų efektyvus, reiškia, toks įrankis yra reikalingas. Vienas iš valdančiosios tarybos sprendimų yra pagreitinti tokio įrankio sukūrimą, tam, kad pinigų politika galėtų pasiekti savo 2 proc. kainų lygio vidutiniu laikotarpiu tikslą“, – aiškino jis.

Nors ECB valdančiosios tarybos narys tvirtino, kad yra daugiau nei vienas būdas judėti fragmentacijos problemos sprendimo keliu, tačiau kartu jis akcentavo, kad šios priemonės pirmiausiai turi būti susijusios su centrinio banko tikslų vykdymu, o ne su atskirų valstybių mokumo užtikrinimu.

„Mes turime dvi atskiras problemas. Europos centrinis bankas siekia 2 proc. infliacijos vidutiniu laikotarpiu. Jis nesiekia atskirų valstybių skolos vertybinių popierių pajamingumo. Nesiekia. Ši priemonė, kai ji bus sukurta, ji bus sukurta fragmentacijos problemoms spręsti“, – paklaustas, ar galimas turto pirkimo programų atnaujinimas neprieštarauja palūkanų normų didinimo sprendimams, pabrėžė G. Šimkus.

Žinia apie trečiadienį šaukiamą „ad hoc“ posėdį pasirodė po to, kai praėjusią savaitę ECB nusprendus nuo liepos imtis palaipsnio pinigų politikos griežtinimo, smarkiai išaugo Pietų Europos, o tarp jų pirmiausiai Italijos skolinimosi kaštai.

Bankui nusprendus birželį užbaigti skatinamąją turto pirkimo programą ir imtis palūkanų normų didinimo, ėmė augti euro zonos šalių fragmentacijos mastas, reiškiantis, kad labiau įsiskolinusių šalių narių biudžeto deficito padengimas pareikalaus kur kas didesnių kaštų.

Italijoje dešimties metų obligacijų grąža pasiekė daugiau nei 4 proc., o Graikijoje skolos vertybinių popierių pajamingumas taip pat užkopė į COVID-19 pandemijos laikotarpio aukštumas ir sudarė 4,28 proc., Ispanijos ir Portugalijos skolos kaštai pastarąją savaitę taip pat šovė į viršų.

Todėl siekdama nuraminti rinkas ECB Valdančioji taryba po įvykusio skubaus susitikimo pareiškė, kad „taikys lankstumą“, reinvestuojant į obligacijas, siekdama sumažinti didėjančias skolinimosi išlaidas pažeidžiamiausioms euro zonos narėms. Bankas taip pat siekia pagreitinti darbą kuriant „naują fragmentaciją mažinančią priemonę“, kurią būtų galima panaudoti toliau mažinant įtampą obligacijų rinkoje, sakoma pranešime.