Ketvirtadienį Seime skaitytame trečiajame metiniame pranešime šalies vadovas Gitanas Nausėda teigė esą jo, kaip valstybės vadovo, pareiga yra prisidėti kuriant dialogą tarp konfliktuojančių valdančiųjų ir opozicijos atstovų. Vis tik, politologai šį prezidento siūlymą vadina tuščiu ir gan dviprasmišku. Jų teigimu, G. Nausėda akivaizdžiai konflikte palaiko vieną pusę, todėl tarpininkavimas veikiau tik dar labiau kurstytų, o ne švelnintų nesutarimus.

Praėjusią savaitę skirtingose salėse posėdžiaujančių valdančiųjų ir opozicijos konfliktą glaistydamas šalies vadovas teigė, kad „buldozerio principai politikoje ir beatodairiškas valdančiosios daugumos siekis „nugalėti“ oponentus bet kokiomis priemonėmis suskaldė Seimą“. Mykolo Romerio universiteto (MRU) Komunikacijos fakulteto docentas dr. Virgis Valentinavičius mano, kad prezidentas metinėje kalboje buvo kiek neutralesnis ir akivaizdžios paramos opozicijai neišreiškė.

„Prezidentas metinėje kalboje pasistengė kalbėti neutraliau negu girdėjome, kai opozicija paskelbė boikotą. Tada vienareikšmiškai prezidentas atsistojo į opozicijos pusę, bet, sprendžiant iš to, koks valdančiųjų darbo katalogas buvo pateiktas per metinę kalbą, tai ne taip atvirai prezidentas vis vien lieka opozicijos pusėje“, – komentavo V. Valentinavičius.

Dėl šios priežasties, politologo nuomone, siūlymas tarp konfliktuojančių bei skirtingose salėse posėdžiaujančių valdančiųjų ir opozicijos kurti dialogą yra veidmainiškas.

„Kai tu atitinkamai palaikai vieną pusę, bet koks siūlymas tarpininkauti ir vadovauti dialogui atrodo pakankamai veidmainiškas. Todėl aš manau, kad parlamentas susitvarkys pats ir apsieis be prezidento pagalbos, kuri greičiau gali tik pakurstyti nesutarimus negu juos sušvelninti“, – pridūrė V. Valentinavičius.

Vis tik, nors pirmuosius pokalbius valdantieji su opozicija užmezgė jau įkurtoje Dialogo grupėje, politologas nemano, kad šalies vadovo pasiūlymas yra pavėluotas. Jo teigimu, nesvarbu, kada pagalba yra siūloma, kai, pažymi politologas, ji yra tuščia.

„Nei pavėluotas, nei nepavėluotas – tiesiog tuščias pasiūlymas. Puikiai žinoma, kad jis jokių rezultatų neduos, tai koks skirtumas, ar jį sakai per metinę kalbą, ar kitu laiku. (...) Politinėje dėlionėje prezidento metinė kalba piešia labai aiškų paveikslą, kad jis yra labai geros širdies prezidentas, gerieji Lietuvos žmonės ir yra piktoji valdžia. Prezidentas imasi ginti visuomenę nuo piktosios valdžios, atitinkamai opozicija irgi yra prieš valdžią, tai yra toje pačioje pusėje“, – svarstė V. Valentinavičius.

Analogiškos nuomonės laikosi ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas. Jo teigimu, prezidento siūlymas tarpininkauti yra gan dviprasmiškas.

„Toks kalbėjimas sukuria dviprasmybę. Jis ankstesniais komentarais yra aiškiai parėmęs vieną pusę, tiek kalbant apie dabartinę situaciją Seime, tiek ir kalbant apie kitas svarbias sritis, ar tai būtų skiepijimas pandemijos metu, ar kai kurie kiti klausimai. Tai, kai stoji vienos iš šalių pusėn ir kartu kalbi apie dialogo svarbą, atrodo kaip gan dviprasmiškas kalbėjimas, kuris mažina paties prezidento kaip potencialaus tarpininko ar to telkėjo vaidmenį“, – komentavo R. Vilpišauskas.

Jo teigimu, dar praėjusią savaitę prezidentas užvėrė galimybes atlikti tarpininko vaidmenį glaistant valdančiųjų ir opozicijos konfliktą.

„Prezidentas pats sau privėrė duris atlikti tarpininko vaidmenį, kai praėjusią savaitę sukritikavo valdančiuosius, taip paremdamas opoziciją, kuri pradėjo posėdžių boikotą“, – teigė R. Vilpišauskas.

Ketvirtadienį Seime skaitytame trečiajame metiniame pranešime prezidentas Gitanas Nausėda pažymėjo, kad jo, kaip valstybės vadovo, pareiga yra prisidėti, jog tarp konfliktuojančių bei skirtingose salėse posėdžiaujančių valdančiųjų ir opozicijos atsirastų dialogas.

„Mano, kaip valstybės vadovo, pareiga – padėti dialogui. Tačiau tam reikalinga visų pusių gera valia ir noras ne rinkimų pažadais, o asmeniniu pavyzdžiu diegti kitokią politinę kultūrą. Kol kas to pasigendu“, – sakė G. Nausėda, prieš tai pažymėjęs, kad jam svarbu, jog jo metinio pranešimo pasiklausyti į vieną salę susirinko tiek pozicija, tiek ir opozicija.

Vis tik, šalies vadovas metiniame pranešime leido suprasti, kad būtent valdantieji nėra linkę įsiklausyti į oponentų teikiamus siūlymus.

„Deja, to gebėjimo išgirsti ir išklausyti vienas kitą nuolat pritrūkstame, kai kalbame apie Lietuvos žmonių gerovei būtinus sprendimus. Net neprasidėjusios diskusijos nutraukiamos sausu „ne“. Ne toje Seimo salės pusėje gimę pasiūlymai nugula stalčiuose ar pražilsta belaukdami Vyriausybės išvadų. Balsuojama ne už ar prieš konkretų siūlymą, o tam, kad oponentui būtų parodyta jo vieta“, – sakė prezidentas.