Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Seime skaitė jau trečiąjį savo metinį pranešimą. Šį faktą jis paminėjo ir pirmosiose savo pranešimo sakiniuose.

„Jau trečią kartą stoju prieš jus, kad apžvelgčiau padėtį Lietuvoje, kaip ir mūsų šalies padėtį pasaulyje“, – sakė G. Nausėda.

Jau pirmuosiuose savo kalbos akcentuose prezidentas paminėjo Rusijos sukeltą brutalų karą Ukrainoje.

„Vos pradėję šių metų pradžioje drąsiau galvoti apie gyvenimą po COVID-19, tapome dar vieno tragiško įvykio liudininkais. Rusijos visa jėga atnaujintas karas prieš Ukrainą parodė, kad baigėsi Lietuvai ir visai Europai tekęs taikos ir sąlyginės ramybės laikotarpis“, – į parlamentarus kreipdamasis sakė G. Nausėda.

Visgi pažymėjęs, kad tenka gyventi neramiais laikais, G. Nausėda metiniame pranešime akcentavo ir Lietuvos kaip valstybės ir kaip visuomenės pasiekimus.

„Jau beveik 30 metų vadovaujamės piliečių priimtos demokratinės Konstitucijos priesakais. 29 metus savo šalyje nematome okupacinės kariuomenės karių. 18 metų esame aktyvūs NATO ir Europos Sąjungos nariai. Visa tai – ypatingi pasiekimai“, – metiniame pranešime sakė G. Nausėda.

„Jie rodo, kad, iškovoję laisvę, nesėdėjome sudėję rankų“, – pridūrė jis.

„Todėl šiandien gebame drąsiai pasitikti pavojų, tvirtai ginti savo principus ir tiesti pagalbos ranką tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Šiandien turime daryti viską, ko reikia Lietuvos žmonių gerovei bei valstybės klestėjimui“, – akcentavo Lietuvos vadovas.

Pasak jo, Lietuva toliau turi veikti „trimis svarbiausiomis kryptimis“.

„Pirma, mes privalome visomis išgalėmis remti Ukrainą ir jos žmones kovoje už laisvę, orumą ir geresnę ateitį. Tai stiprina ir mus pačius. Antra, turime visais būdais riboti į patvaldystės, imperinio mąstymo ir teritorinės ekspansijos kelią grįžusios Rusijos agresiją, kartu siekdami išlaikyti tarptautinėmis taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką. Trečia, ir svarbiausia, mūsų pareiga – bendromis jėgomis užtikrinti, kad pasikeitusioje geopolitinėje aplinkoje Lietuvos valstybė išliktų stipri, atspari, auganti ir pasitikinti savimi“, – teigė G. Nausėda.

Artimiausiais metais į saugumą turėsime investuoti dar daugiau

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Rusijos sukelto karo Ukrainoje akivaizdoje neatidėliotinas Lietuvos uždavinys yra dar labiau sustiprinti karinį šalies saugumą. Šalies vadovas ketvirtadienį Seime skaitytame trečiajame metiniame pranešime pažymėjo, kad jau šiais metais krašto apsaugai Lietuva skirs 2,5 proc. BVP, o artimiausioje ateityje reikėtų investuoti dar daugiau.

„Neatidėliotinas uždavinys šiandien – sustiprinti karinį šalies saugumą. (...) Per pastaruosius 8 metus mes išties nemažai nuveikėme: grąžinome privalomą pradinę karo tarnybą, įvykdėme įsipareigojimą gynybai skirti ne mažiau kaip 2 proc. BVP, pasiekėme, kad NATO patvirtintų Baltijos šalių gynybos planus ir regione dislokuotų priešakines pajėgas“, – sakė prezidentas.

Jo teigimu, artimiausiu metu ketinama padaryti dar daugiau ir greičiau.

„Jau šiais metais krašto apsaugai skirsime 2,5 proc. BVP. Artimiausiais metais turėsime investuoti dar daugiau, taip pat užtikrinti sistemingą karinio personalo rezervo rengimą ir mokymą. Kuo daugiau mūsų vyrų ir moterų bus pasiruošę ginti valstybę, tuo didesnio atgrasymo efekto galėsime tikėtis“, – pridūrė šalies vadovas.

G. Nausėda pažymi, kad NATO jau sureagavo į Rusijos grėsmę, plėsdama oro policijos misiją Baltijos šalyse. Todėl, atkreipia dėmesį jis, būtina iš esmės sustiprinti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių oro gynybos pajėgumus.

Be to, prezidento teigimu, prastėjant geopolitinei situacijai, Lietuva privalo sparčiai ruoštis visuotinei gynybai.

„Siekdami visa apimančio saugumo, turime užtikrinti valstybės institucijų, verslo ir nevyriausybinių organizacijų, galiausiai – visų piliečių pasirengimą visapusiškai remti ginkluotą gynybą. Kiekvieno iš mūsų indėlis reikšmingas“, – kalbėjo šalies vadovas.

Kalbėdamas apie saugumą, G. Nausėda taip pat paragino užtikrinti, kad visos savivaldybės turėtų gerai aprūpintų slėptuvių.

„Iki šiol nėra įtikinamai atsakyta į visuomenei kilusius klausimus dėl kolektyvinės apsaugos statinių pakankamumo. Būtina užtikrinti, kad visos savivaldybės turėtų gerai aprūpintų slėptuvių, kurios atlieptų bent minimalius poreikius“, – pažymėjo G. Nausėda.

Sukritikavo Vyriausybę dėl pandemijos valdymo

Ketvirtadienį Seime skaitytame trečiajame metiniame pranešime prezidentas Gitanas Nausėda negailėjo kritikos Vyriausybei dėl, anot jo, pandemijos valdymo strategijoje padarytų klaidų. Šalies vadovas teigė, esą reikalavimai netrukdyti dirbti tapo priedanga dreifavimui be aiškaus plano, o raginimas skiepytis, pasak šalies vadovo, leido su visuomene elgtis kaip su vakcinuojama „kaimene“.

„Turime pripažinti, kad, siekdami efektyviai kovoti su COVID-19 pandemija, ne visada radome bendrą kalbą dėl priemonių, kaip tai pasiekti. Problemų kilo ir dėl nenoro įsiklausyti į tai, ką sako ekspertai“, – Seime kalbėjo prezidentas.

„Net ir sutarus, kad pandemijos valdymą turi lemti specialistų nuomonė, koją kišo politiniai išskaičiavimai, siekis eiti lengviausiu keliu, vengimas pripažinti klaidas ir jas taisyti. Reikalavimai „netrukdyti dirbti“, deja, tapo priedanga neveiklumui. Dreifavimui be aiškaus plano. Vėlavimui įgyvendinti ekspertų rekomendacijas arba pasiteisinusią užsienio šalių patirtį“, – pridūrė jis.

Kritikos šalies vadovas negailėjo ir vakcinacijos kampanijai, kurios rezultatas, jo teigimu, lėmė Lietuvos skiepijimosi atsilikimą nuo Europos Sąjungos vidurkio.

„Visuomenės informavimas ir raginimas skiepytis vyko prastai. Tapome etikečių klijavimo ir suvešėjusios nepagarbos žmogui liudininkais. Nuspręsta, kad rimbas veikia daug geriau už meduolį, o su žmonių bendruomene galima elgtis kaip su vakcinuojama kaimene“, – pažymėjo G. Nausėda.

„Rezultatas buvo priešingas tam, kurio tikėtasi, – skiepijimosi tempu ėmėme atsilikti nuo ES vidurkio, pažeidžiamiausių grupių vakcinacijos ir revakcinacijos lygis liko mažas, o neproporcingi ir mokslu nepagrįsti testavimo ribojimai brangiai kainavo mums visiems. COVID-19 krizė netrukus virto pasitikėjimo politikais krize“, – kalbėjo šalies vadovas.