Šią savaitę 6 mėnesių tarpbankinės rinkos palūkanų normai EURIBOR pirmą kartą nuo 2015 metų perkopus nulio procentų ribą, premjerė Ingrida Šimonytė sako dėl to nenustebusi, kadangi skolinimosi kainos anksčiau ar vėliau turėjo iškopti iš neigiamų žemumų.

„Tai šiek tiek keičia situaciją po daugelio metų neigiamų palūkanų. Ir akivaizdu, kad tai turės įtakos skolos kainai, bet tai buvo galima numatyti, kad amžinai nebus taip, kaip buvo. Kadangi situacija su neigiamomis palūkanomis buvo gana išskirtinė ir ekonomikoje gana netipiška“, – trečiadienį Seime atsakinėdama į žurnalistų klausimus teigė I. Šimonytė.

Ministrė pirmininkė pažymėjo, kad centriniams bankams palaipsniui mažinant skatinamosios pinigų politikos apimtis, EURIBOR palūkanų brangimas yra normali tokių sprendimų pasekmė.

„Matant centrinių bankų sprendimus dėl pinigų politikos, kurie atsižvelgia ir į infliacijos prognozes, tai yra natūralus pokytis“, – pridūrė ji.

Kadangi neigiamų palūkanų normų laikotarpis, premjerės vertinimu, buvo netradicinė paskolų rinkos situacija, paskolos sutartis šiuo palankiu skolinimuisi laikotarpiu sudarę gyventojai veikiausiai įvertino, kad anksčiau ar vėliau EURIBOR iškops iš neigiamos ribos.

„Nemanau, kad gyventojai, kurie sudarinėjo sutartis dėl paskolų, tikėjosi visą gyvenimą, visus keliasdešimt metų turėti nulinį EURIBOR. Toks lūkestis turbūt nuo pat pradžių, jeigu kas nors jį ir turėjo, nebuvo pagrįstas. Tiesiog reikia vertinti, kad gali tekti atidėti didesnę dalį savo pajamų paskolų aptarnavimui“, – tikino I. Šimonytė.

Pirmadienį 6 mėnesių EURIBOR pasiekė 0,009, kai penktadienį dar buvo žemiau nulio ir sudarė -0,008.

EURIBOR yra orientacinis palūkanų dydis, taikomas Europos ekonominėje ir pinigų sąjungoje. Jį kiekvieną dieną skelbia Europos bankų federacija. Tai yra vidutinis palūkanų dydis, nurodantis, už kiek vieni bankai lėšas skolina kitiems bankams.