Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė tikina, kad Europos Sąjungos (ES) sankcijos Rusijai iš principo yra kaip politinės bausmės demonstracija. Jos teigimu, sunku tikėtis greito sankcijų efekto Rusijai, juolab kai jos yra skylėtos, ne iš karto įvedamos bei lydimos įvairių viešų ginčų.

„Deja, Rusijos vien ekonominėmis sankcijomis nepaveiksi, nes pati Rusija gali iškentėti labai dideles ekonomines sankcijas, taip pat ir jos žmonės, todėl to tiesioginio efekto iš karto, be abejo, nebus“, – penktadienį LRT radijui teigė D. Grybauskaitė.

Ji aiškino, kad kartais, dėl įvairių kivirčų ir ilgo derinimo, sankcijos Rusijai pridaro didesnės gėdos bei reputacinės žalos Vakarams negu Ukrainą užpuolusiai šaliai.

„Pagaliau šiaip ne taip sutarėme ir šiaip ne taip įvedame. Aišku, visos tos sankcijos didesne dalimi veiks vidutinėje ir ilgalaikėje perspektyvoje – iš karto turbūt tikėtis kažko ir negalime“, – tikino D. Grybauskaitė.

Šią savaitę 27 ES valstybės narės pasiekė kompromisą dėl naujų sankcijų Rusijai. Susitarime, pasiektame Briuselio aukščiausiojo lygio susitikime pirmadienį vėlai vakare, Rusijos naftai, importuojamai į bloką sausumos keliais, taikoma išimtis.

Naftos importas jūra, kuris sudaro apie du trečdalius viso naftos importo iš Rusijos į ES, bus visiškai sustabdytas iki metų pabaigos, po derybų surengtoje spaudos konferencijoje sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Naftai, importuojamai milžinišku sovietinių laikų naftotiekiu „Družba“, jungiančiu Rusiją su keliomis Rytų ir Vidurio Europos šalimis, sankcijos kol kas netaikomos, pridūrė ji.

Vengrija ir kitos šalys darė aktyvų spaudimą, kad vamzdynas, kuriuo šiuo metu tiekiama maždaug trečdalis ES importuojamos rusiškos naftos ir kurio dalis eina per Ukrainą, nebūtų įtrauktas.

Tačiau Vokietija ir Lenkija paskelbė, kad savanoriškai pamažu nutrauks naftos importą naftotiekiu, o tai reiškia, kad iki metų pabaigos draudimas apims „beveik 90 proc. viso rusiškos naftos importo“, sakė U. von der Leyen.

Bendrame 27 ES valstybių narių pareiškime nutarta „kuo greičiau“ sugrįžti prie išimčių Rusijos naftos importui naftotiekiu „Družba“, tačiau tikslus terminas nenurodytas.

Siekdamos užsitikrinti Vengrijos palaikymą, kitos ES šalys ne tik sutiko netaikyti draudimo naftotiekiu tiekiamai naftai, bet ir pažadėjo imtis „skubių priemonių“, kad būtų užtikrintas naftos tiekimo Vengrijai saugumas tuo atveju, jei būtų pažeistas per karo draskomą Ukrainą einantis naftotiekis.

Taip pat sankcijų pakete – iš SWIFT sistemos pašalintas didžiausias Rusijos bankas „Sberbank“, uždrausti dar trys Rusijos valstybiniai transliuotojai ir taikomos sankcijos asmenims, atsakingiems už karo nusikaltimus, sakė Ch. Michelis.

D. Grybauskaitė apie Vakarų lyderių skambučius V. Putinui: tai skambučiai teroristui, žmogžudžiui ir agresoriui

Dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė kritikuoja Vakarų lyderius dėl bandymo palaikyti kontaktą su karą Ukrainoje pradėjusios Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Pasak D. Grybauskaitės, Vakarų lyderių skambučius V. Putinui reikia vertinti kaip skambučius teroristui, žmogžudžiui ir agresoriui.

„Turbūt pasakysiu tiesiai, kadangi dabar galiu tiesiau ir atviriau kalbėti, nes neužimu pareigų. Tiesiai sakau – skambučiai teroristui, žmogžudžiui ir agresoriui taip ir turi būti įvertinti, kaip skambučiai teroristui“, – LRT radijui duotame interviu teigė D. Grybauskaitė.

Buvusi šalies vadovė atkreipia dėmesį, kad Europa Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste daro tas pačias klaidas, kaip ir Antrojo pasaulinio karo metais.

„Deja, Europa nepasimokė iš savo klaidų prieš Antrąjį ir per Antrąjį pasaulinį karą. Po Antrojo pasaulinio karo, vadinamojo Šaltojo karo metu, matome, kad tos klaidos vėl lenda ir dygsta kaip pupos ar grybai po lietaus iš naujo ir iš naujo. Reikia vėl aiškinti, vėl priminti istorines paraleles, mūsų patirtis, deja. Tuo užsiima visi mūsų regione, tai turime daryti ir aiškinti toliau“, – pabrėžė ji.

D. Grybauskaitė teigia matanti Vakarų bailumą prieš Rusiją, kuris ypač atsispindi ginkluotės Ukrainai tiekime.

„Deja, matome tokį netgi įvardinčiau bailumą, ir šitas kartojasi nuo pat karo pradžios, kartojasi ir dabar. Šiek tiek duodam daugiau ginkluotės, jau šiek tiek geresnės, jau po truputėlį lyg ir įsidrąsinam, bet vėl, tiktai Putinas trept kojele, ir mes krūpt iš karto... Tai iš ties toks nuolaidžiavimas, toks bijojimas priimti sprendimus kainuoja kraują, kainuoja didžiulius žmonių praradimus Ukrainoje, kainuoja mums, Vakarams, didžiulę reputacinę žalą“, – sakė D. Grybauskaitė.

„Tuo naudojasi Putinas. Jis mato bailumo apraiškas, jis mato tokį neapsisprendimą ir toliau daro ką nori. Šitą matėme ir po Krymo okupacijos, ir po Gruzijos dalies okupacijos 2008-aisias. Mes, Vakarai, savo bailumu ir krūpčiojimu užauginome Putino agresiją“, – pridūrė ji.

D. Grybauskaitė: būtina daryti spaudimą savo partneriams, kad rytinis flangas būtų rimtai apginamas

Dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitei sako, kad būtina daryti Aljanso partneriams spaudimą, jog rytinio NATO flango valstybės būtų apginamos nuo agresiją Ukrainoje tęsiančios Rusijos. Taip prezidentė kalbėjo pasiteiravus, ar Lietuvai pavyks išsireikalauti visų geidaujamų saugumo priemonių birželio pabaigoje Madride vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.

„Šiandien mes norime to, ką įsivaizduojame, ką reikia turėti. Manau, kad didžiąją dalį saugumo priemonių gausime, galbūt šiek tiek kitokia forma, negu mes įsivaizduojame. Bet svarbiausia yra daryti spaudimą savo partneriams, kad Baltijos šalys ir Lenkija, ir visas rytinis NATO flangas turi būti rimtai apginamas. Jeigu anksčiau kalbėjome apie atgrasymą, tai dabar jau šitą reikia pamiršti, dabar turi būti užtikrintas apginamumas“, – LRT radijui sakė D. Grybauskaitė.

„Manau, kad tam NATO jau yra pribrendusi, sprendimai bus priimami. Kiek pilnai visas sąrašėlis mūsų išsakytų pageidavimų bus patenkintas, galbūt nėra taip svarbu todėl, kad svarbiausia yra, kad būtų užtikrintas ne tik kiekis, bet ir apginamumo kokybė, tai yra įrangos kokybė, priešlėktuvinė gynyba. Tai yra labai svarbu ir netgi svarbiau galbūt netgi už žmonių kiekį Lietuvos arba viso rytinio flango žemėje. Taigi, svarbiausia yra apginamumo kokybė ir tam, manau, NATO jau yra pribrendusi ir turės daryti“, – teigė prezidentė, dar kartą pažymėdama, kad Lietuva euroatlantiniams partneriams turi nusiteikti daryti nuolatinį spaudimą dėl gynybos.

„Tai bus pastovus darbas, reikės daryti nuolatinį spaudimą, nuolat priminti ir reikalauti, ir išsireikalauti – tai yra pastovus darbas“, – sakė D. Grybauskaitė.

Artėjantis NATO viršūnių susitikimas vyks Madride birželio 29–30 dienomis.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad nors iki Madride įvyksiančio NATO viršūnių susitikimo lieka maždaug mėnuo, aiškių pažadų, kas bus padaryta siekiant užtikrinti Aljanso rytinio flango saugumą, kol kas nėra.