Prezidentas Gitanas Nausėda akcentuoja oro gynybos sistemų įdiegimo Lietuvoje būtinybę. Prezidentas viliasi, kad Madride birželį vyksiančiame NATO viršūnių susitikime to link bus žengtas žingsnis.

„Mes atkreipėme dėmesį, kad vis dėlto pasikeitusi ir politinė, ir geopolitinė situacija, ir ypač Baltarusijos veiksnys, kuris, kaip matote, Ukrainos karo atveju tampa ganėtinai svarbus strategiškai ir taktiškai, kad į tai turi būti atsižvelgta, nes tokiomis apystovomis aplinkybėmis, kokiomis gyvenome anksčiau, kai Baltarusija bent jau apsimesdavo turinti kažkokį nepriklausomumą, mes nebegyvename“, – žurnalistams Rūdninkuose ketvirtadienį teigė G. Nausėda.

Pasak prezidento, šiuo metu yra būtina kalbėti ne apie NATO pastiprinimą intervencijos atveju, o apie konkrečius veiksmus stiprinant Lietuvos saugumą.

„Situacija yra pasikeitusi ir praktiškai Baltarusijos teritorija yra visiškai laisva Rusijos kariuomenės judėjimui. Todėl galimybė reaguoti arba turėti tam tikrą reagavimo laiką siaurėja iki minimumo. Ir mes turime praktiškai ne kalbėti apie galimą pastiprinimą intervencijos atveju, mes turime kalbėti apie tai, kad kareiviški batai turi būti padėti ant Lietuvos žemės, čia“, – pabrėžė jis.

G. Nausėda akcentuoja, kad oro gynybos sistemos įdiegimas yra laibai svarbi Lietuvos saugumo stiprinimo sudedamoji dalis. Prezidentas pabrėžia, kad oro gynyba yra šiandienos uždavinys, kurio link, šalies vadovas viliasi, kad bus žengta birželį vyksiančiame NATO viršūnių susitikime Madride.

„Štai kodėl buvo priimti sprendimai jau dabar didinti kai kurių valstybių karių skaičių čia, Lietuvoje, suteikti papildomai karinės technikos, o oro gynybos režimas yra dar viena svarbi viso šito proceso dalis, nes oro policijos misijos yra svarbios, bet oro gynyba yra šiandienos uždavinys, kurį įgyvendinsime dar ne šiandien, nes tai nėra toks paprastas uždavinys“, – sakė G. Nausėda.

„Tačiau jau šiandien turime pasakyti, kad judame to link, nes tam reikia ir laiko, ir investicijų, ir svarbiausia tam reikia politinės valios. Tikiuosi, kad ir šia prasme Madrido susitikimas bus žingsnis į priekį“, – pridūrė jis.

Prezidentas džiaugiasi Rūdninkų karinio poligono atidarymu: tai įžanga į mūsų geresnį pasirengimą

Ketvirtadienį Šalčininkų rajone vykusiame Rūdninkų karinio poligono atidaryme prezidentas Gitanas Nausėda džiaugėsi, kad sprendimai dėl poligono buvo priimti vos per keletą mėnesių ir šis poligonas, anot jo, yra įžanga į geresnį Lietuvos pasirengimą.

„Tai yra įžanga į mūsų geresnį pasirengimą, į mūsų didesnį atsparumą ir svarbiausia – į Lietuvos patrauklumą užsienio sąjungininkams, į jo didinimą. Galima tik stebėtis ir žavėtis, kad nuo to laiko, kai mes priėmėme principinį sprendimą dėl Rūdninkų poligono praėjusių metų spalio mėnesį, praėjo vos keletas mėnesių ir mes šiandien stovime jau poligone“, – žurnalistams Rūdninkuose ketvirtadienį teigė G. Nausėda.

Šalies vadovas tikisi, kad Rūdninkų karinio poligono projektas bus užbaigtas iki 2027-ųjų.

„Šiandien mes turime specialų įstatymą, šiandien mes turime praktiškai visas atviras rankas veikti ir įgyvendinti šį projektą keliais etapais iki 2027-ųjų metų“, – pridūrė jis.

Prezidentas akcentuoja, kad sprendimai dėl karinio  poligono buvo derinami ir su vietos bendruomene ir, anot G. Nausėdos, vietiniai gyventojai suprato projekto svarbą, todėl didesnių kliūčių bei abejonių nekilo.

„Galiu tikrai su pasitenkinimu konstatuoti, kad vietos bendruomenė suprato paties projekto svarbą, suprato būtinybę didinti mūsų gebėjimą atsispirti bet kokiems nedraugų kėslams ir suprato, kad infrastruktūra, poligonai, galimybės treniruotis kartu su sąjungininkais yra nepaprastai svarbi kovinės parengties dalis. Iš esmės jokių didesnių kliūčių, abejonių, protestų nekilo“, – kalbėjo prezidentas.

Be to, G. Nausėdos teigimu, sprendžiant karinio poligono steigimą, buvo atsižvelgta ir į aplinkosaugą. Todėl, anot šalies vadovo, projektą pavyks įgyvendinti su minimalia žala gamtai.

„Mes galėsime įgyvendinti projektą su minimalia žala gamtai, o jei tokia kartais ir būtų, pavyzdžiui, išmiškinant teritoriją, bus ieškoma kompensacinių priemonių taip, kad gamta ir jos turtai nenukentėtų“, – kalbėjo prezidentas.

Antradienį oficialiai atidaromas Rūdninkų poligonas Šalčininkų rajone.

Rūdninkų karinis poligonas veikė ir sovietmečiui. Pastaruoju metu čia treniravosi Viešojo saugumo tarnyba.

Šiuo metu Lietuvos kariuomenė naudoja Pabradės, Ruklos-Gaižiūnų, Kazlų Rūdos, Kairių, Garliavos ir Pagudonės karinius poligonus.