Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pozityviai vertina prasidėjusias diskusijas dėl Finansų ministerijos inicijuojamo visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio, tačiau kartu pažymi, kad pats siūlomas mokesčio modelis kol kas yra diskutuotinas. Pasak jo, Lietuvos bankas laikosi pozicijos, kad šis mokestis turėtų būti apskaičiuojamas sumuojant visų asmens turimų NT objektų vertę visose Lietuvos savivaldybėse, o ne taikant atskirus tarifus kiekvienam būstui.

„Nemanome, kad iš principo turėtų būti atsitraukta nuo turto apmokestinimo, kaip sumos. Nes vis tik sukaupto turto suma atspindi to žmogaus gebėjimą mokėti mokesčius“, – Eltai teigė G. Šimkus.

Kaip pažymi Lietuvos banko vadovas, nesumuojant turimų NT objektų verčių, tam pačiam asmeniui, turinčiam daug turto skirtingose savivaldybėse, kiekvienam būstui būtų taikomas mažesnis progresinis tarifas, negu žmogui, turinčiam mažiau turto, tačiau visą jį sukoncentravus vienoje savivaldybėje.

„Jeigu žmogus turi daug nekilnojamo turto objektų skirtingose savivaldybėse ir jo turto visose jose bus apie medianą, tai gautųsi, kad būtų apmokestinamas kiekvienas atskiras turto objektas, pagal tos srities medianą. Tai bus nedidelis tarifas, bet jo turtas didelis, kaip suma“, – aiškino jis.

Pasak G. Šimkaus, taip pat reikėtų įvertinti, kokias mokestines pajamas gali surinkti mažosios savivaldybės, kuriose nekilnojamojo turto vertė yra mažesnė. Lietuvos banko vadovas pažymi, kad savivaldybių politikai taip pat gali nebūti linkę įvedinėti aukštesnius apmokestinimo tarifus.

„Mokestį nustato pati savivalda. Vėlgi, tos savivaldos gyventojai, tarybos nariai, žvelgiant į psichologinę žmogaus prigimtį, jie greičiausiai turi turto toje savivaldoje ir jų polinkis priimti sprendimus, didinti mokestinę naštą, tame tarpe ir sau, jis gali būti šiek tiek mažesnis, negu šiek tiek atsitraukus, tavo turtą atskiriant nuo sprendimų priėmimo“, – svarstė G. Šimkus.

Nekilnojamojo turto mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą, pagal Finansų ministerijos siūlymą, būtų siejamas su deklaruota gyvenamąja vieta ir apmokestinamas progresyviais tarifais, atsižvelgiant į būsto mokestinę vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu.

Už savivaldybės nekilnojamojo turto vertės medianos neviršijančią dalį būtų mokamas 0,03 proc. tarifas, nuo vienos iki dviejų medianų – 0,06 proc., o daugiau kaip dvi medianos – 0,1 proc. Vidutinis mokesčio dydis pagal šiuo metu nustatytą turto vertę siektų 13,5 euro per metus.

Ministrė Gintarė Skaistė pažymi, kad lėšos iš mokesčio surinkimo priklausys nuo savivaldybių pasirinktų tarifų. Tikimasi, kad savivaldybėms pritaikius minimalų tarifą už antrą ir paskesnį būstą, bendras mokesčių surinkimas siektų maždaug 25 mln. eurų, o taikant maksimalius tarifus – maždaug 100 mln. eurų.

Priėmus įstatymų pakeitimus Seime, gyventojus pirmosios nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos pasiektų 2025 metų kovo 1 dieną.