Premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad konservatorių frakcijoje niekas dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto palaikymo rankų nesukinėjo ir spaudimo nedarė. Ministrės pirmininkės teigimu, didesnė dalis frakcijos narių šį įstatymo projektą palaikė dėl to, kad lyginant su Partnerystės įstatymo projektu, šiame projekte buvo padaryta kompromisų.

„Man niekas spaudimo nedarė, aš irgi niekam spaudimo nedariau. Viskas, kas buvo frakcijoje, tai buvo diskusijos apie tai, kiek žmonių nuomonę gali pakeisti pasikeitęs įstatymo projektas. Kai kurių žmonių nuomonę galbūt ir pakeitė, nes išnyko kai kurios nuostatos, kurios galbūt atrodė jautrios vienam ar kitam frakcijos kolegai“, – žurnalistams Seime teigė I. Šimonytė.

„Bet čia jau yra tokia frakcija, kur niekas niekam rankų nesukinėja, tai yra klausimas, dėl kurio mes esame sutarę nesutarti ir nesutariame. Ir toliau puikiausiai kartu dirbame“, – pridūrė ji.

Premjerė taip pat akcentavo, kad svarbiausia, jog Seimui užtektų valios pradėti spręsti vienos lyties asmenims kylančias problemas.

„Aš norėčiau projekto, kuris būtų priimtas ir leistų žmonėms, kurie iki šiol negali spręsti savo gyvenimo aktualių klausimų, spręsti gyvenimo aktualius klausimus. Kokius konkretus Seimas yra pajėgus priimti, tokie jie ir tegul būna“, – sakė I. Šimonytė.

„Geriau jau tegul būna netobulas įstatymas, bet koks nors reguliavimas, kuris leidžia šias praktines problemas spręsti. Tai tobulumo siekti turbūt visada norėtųsi, bet nežinau, ar tai visada yra racionaliausia strategija“, – taip pat pažymėjo ji.

Opozicijai priklausanti parlamentarė Agnė Širinskienė ketvirtadienį teigė, kad Civilinės sąjungos įstatymo projektui įveikti pateikimo stadiją pavyko dėl to, kad buvo daromas spaudimas Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos viduje.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė audringas diskusijas sukėlusiai valdančiųjų parengtai alternatyvai Partnerystės įstatymui – Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Už balsavo 70 Seimo narių, prieš – 49 , susilaikė 6 parlamentai.

Šiame projekte nurodoma, kad civilinės sąjungos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje „grindžiamas monogamijos, civilinės sąjungos savanoriškumo, partnerių tarpusavio lygiateisiškumo ir kitais civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais“.

Įstatymo projektas numato, kad „civilinė sąjunga yra dviejų asmenų (partnerių) savanoriškas susitarimas, įregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka, kuriuo jie siekia sukurti ir (ar) plėtoti, apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius“.

Asmenys, siekiantys laisva valia įregistruoti civilinę sąjungą, turės būti sulaukę pilnametystės, nesiejami giminystės ryšių, nesudarę santuokos tarpusavyje ar su kitais asmenimis, taip pat neįregistravę civilinės sąjungos su kitais asmenimis.

„Valstiečiai“ praėjusią savaitę pagrasino, kad valdantiesiems neatsitraukus nuo Civilinės sąjungos įstatymo bei valstybės vadovo statuso suteikimo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui, partija pasitrauks iš ruošiamų susitarimų dėl nacionalinio saugumo ir gynybos bei susitarimo dėl užsienio politikos.

Praėjusį pirmadienį valdantieji pristatė Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Valdančiųjų teigimu, šis įstatymo projektas yra kompromisinis variantas, parengtas įsiklausius į nuotaikas visuomenėje.

Tuo tarpu Paulius Saudargas kartu su kitais įvairioms frakcijoms atstovaujančiais Seimo nariais įregistravo kodekso papildymo projektą, kuriuo siūloma į Civilinį kodeksą įtraukti „artimo ryšio“ sąvoką. Kodekso straipsnyje „asmens teisės į artimą ryšį pripažinimas“ taip pat siūloma numatyti, kad „artimą ryšį savaime turi šeimos nariai bei artimieji giminaičiai“.