Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tikina besidžiaugianti tuo, kad skurdo rodikliai Lietuvoje gerėja. Pasak jos, tam padėjo socialinės išmokos, kurios šiemet ženkliai auga.

„Džiaugiuosi, kad socialinių išmokų įtaka skurdo mažinimui pagal paskutinius duomenis dar labiau padidėjo. Tai patvirtina, kad esame teisingame kelyje, ir šiemet socialinės išmokos yra didinamos du kartus“, – ketvirtadienį pristatydama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priemones skurdui mažinti teigė M. Navickienė.

„Palyginti su pernai, išmokos didės maždaug šeštadaliu, o šalpos pensija net penktadaliu, apie 21 proc. Šie baziniai dydžiai, šalpos pensijų bazė, valstybės remiamų pajamų dydis, tikslinių kompensacijų bazė, jos turi įtaką visoms susijusioms socialinėms išmokoms, kurios gali pagerinti labiausiai atskirtyje, arba labiausiai pažeidžiamus Lietuvos gyventojus“, – aiškino ministrė.

Politikė aiškino, kad nors ketvirtadienį paskelbtuose skurdo rodikliuose Lietuvoje pokytis nuo praeitų metų neatrodo didelis, tačiau tai yra tik santykinis rodiklis ir jis priklauso nuo bendro pajamų didėjimo. Realybė rodo, anot jos, kad pokytis yra ganėtinai didelis, tačiau reikia siekti, kad neliktų bet kokios skurdo rizikos.

„Kai yra bet kokia skurdo rizika, tai nėra tenkinantis dalykas, tikslas turi būti, kad žmonės išbristų iš skurdo rizikos, tų spąstų, mažų pajamų spąstų, pajamų nelygybės, ypatingai absoliutaus skurdo rizikos galimybės, tam priemonių reikia įvairių ir daug“, – tvirtino M. Navickienė.

„Mano pagrindinė žinutė yra ta, kad mums reikia tvarių priemonių ir nemaskuoti, neieškoti geresnių rodiklių trumpalaikėje perspektyvoje, numetant vieną ar kitą vienkartinę išmoką“, – pridūrė ji.

Ketvirtadienį Lietuvos statistikos departamentas paskelbė skurdo rodiklius šalyje.

Rizikos lygis Lietuvoje pernai sumažėjo 0,9 procentinio punkto, o absoliutaus skurdo lygis – 1,2 procentinio punkto.  Skurdo rizikos lygis 2021 m. šalyje sudarė 20 proc. ir, palyginti su 2020 m., sumažėjo 0,9 procentinio punkto. 2021 m. apie 560 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.

Ekvivalentines disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 17,4 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 14,7 proc., kituose miestuose – 21,8 proc.), kaime – 25,4 proc. Skurdo rizikos lygis ir mieste, ir kaime, palyginti su 2020 m., sumažėjo 0,9 procentinio punkto (penkiuose didžiuosiuose miestuose – sumažėjo 0,2 procentinio punkto, kituose miestuose – 2,3 procentinio punkto).

Skurdo rizikos riba 2021 m. buvo 483 eurų per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1 015 eurų – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba, palyginti su 2020 m., padidėjo 12,3 proc.