Kylant galimai maisto krizei, reikėtų kalbėti ne tik apie apsirūpinimą maistu, bet ir apie jo kainų kitimo įtaką, tikina „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė–Alešiūnienė. Pasak jos, maisto kainoms didelę įtaką turi transporto logistika.

„Šiai dienai matome, kad maistas yra ne tik svarbus sektorius, bet tai tampa ir nacionalinio saugumo klausimu”, – ekonomikos forume „Lietuvos Davosas 2022“ teigė K. Šermukšyntė–Alešiūnienė.

„Ukraina neveltui vadinama pasaulio maisto aruodu, jeigu kalbame apie Artimuosius Rytus, Šiaurės Afriką, jie užsitikrina vien iš Ukrainos eksportuojamų žaliavų 50 procentų savo poreikio. Kiti skaičiai taip pat yra įspūdingi, kalbant ir apie saulėgrąžų aliejų ir panašius dalykus”, – pridėjo ji.

„AgriFood Lithuania DIH“ direktorė aiškina, kad šiuo metu padedant kitiems, galime padėti ir sau, kuomet atsiranda galimybė padėti Ukrainai eksportuoti užstrigusias žaliavas. Anot jos, tai nėra vien tik aprūpinimo maistu kai kurių pasaulio dalių klausimas, kas yra labai svarbu, bet tuo pat metu ir pagalba Ukrainos verslininkams.

„Jeigu mes kalbame apie grūdų rinką, tai 20 mln. tonų, šiandien yra užstrigę Ukrainoje ir tai sudaro didžiulį atoveiksmį. Juodoji jūra buvo 90 proc. eksporto pagrindinė vieta, tai šiandienai Ukraina prašo tos pagalbos ne tik visos Europos Sąjungos, bet ir labai noriai bendradarbiautų su Lietuva atskirai”, – sakė K. Šermukšnytė–Alešiūnienė.

Tačiau ji pastebi, kad Lietuvos augintojai bei grūdininkai turi problemų aprūpinant grūdais net ir pačią Lietuvą, dėl infrastruktūrinių problemų, kuomet skiriasi Lietuvos ir likusios Europos geležinkelio vėžės. Pasak jos, specialūs siauresnėms vėžioms pritaikyti vagonai yra gaminami Baltarusijoje.

„Ukrainoje šiandien matome didžiulį poreikį, 20 mln. tonų grūdų eksportuoti, čia Lietuvai kaip ir galėtų būti galimybė, tačiau su dabartiniais pajėgumais, galime padėti ne daugiau, nei su 1 mln. tonų”, – aiškino „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė.

Jungtinės Tautos gegužės pradžioje tikino, kad karas Ukrainoje daro rimtą poveikį jos gebėjimui pristatyti skubiai reikalingą pagalbą maistu viso pasaulio šalims, nes didelė jo dalis įstrigusi Ukrainos uostuose.

„Šiuo metu beveik 4,5 mln. tonų grūdų įstrigę Ukrainos uostuose ir laivuose ir negali būti panaudoti“, – dpa sakė Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programos (WFP) Vokietijoje direktorius Martinas Frickas. Maisto eksportas yra nepaprastai sunkus, nes Ukrainos uostai ir jūrų keliai į šalį yra nepasiekiami dėl Rusijos invazijos.

Iki karo pradžios Ukraina buvo viena svarbiausių kviečių gamintojų pasaulyje ir didelė kukurūzų gamintoja. Daugelis šalių yra priklausomos nuo pigių kviečių iš Ukrainos. Grūdai taip pat labai svarbūs teikiant pasaulinę pagalbą maistu. „Pasaulyje skubiai reikia Ukrainos maisto“, – sakė M. Frickas.