Premjerė Ingrida Šimonytė tikina „neturinti pagrindo“ keisti savo poziciją ir palaikyti siūlymus sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) maisto produktams. Anot jos, net ir Lenkijoje, kurioje 0 proc. PVM tarifas taikomas nuo vasario, infliacija augo dviženkliu tempu, o Lietuvoje lengvatos naudos galutinis vartotojas nepajustų.

Ketvirtadienį Seime, Vyriausybės valandos metu, pritaikyti „gerąją patirtį“ ir sumažinti PVM maisto produktams panašiai kaip jis buvo sumažintas centriniam šildymui žiemą, siūlė socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas.

„Ar nebūtų galima pritaikyti jūsų gerąją patirtį su centriniu šildymu, kai buvo sumažintas ir kompensuojamas PVM tarifas (...), taip pat atitinkamai laikotarpiui kažkuriuo procentu sumažinti PVM ir maisto produktams?“, – klausė parlamentaras.

Atsakydama I. Šimonytė pabrėžė, kad maisto kainos nustatomos rinkos, o ne valstybės, tad garantijų, kad PVM lengvatos maisto produktams naudą gyventojai pajus – nėra.

„Mano nuomonė tuo klausimu neturi pagrindo pasikeisti, todėl kad kainas ir toliau nustato rinka, kainos ir toliau bus tokios, kiek žmonės bus pasirengę už vieną ar kitą prekę mokėti“, – kalbėjo I. Šimonytė.

„Čia yra labai didelis skirtumas nuo centrinės šilumos, kadangi centrinio šildymo kainas nustato komisija. Tai reiškia, kad sumažintas PVM 100 proc. tampa vartotojo nauda. Su kitomis prekėmis, kurių kainas nustato rinka, taip nebūna“, – pabrėžė Vyriausybės vadovė.

Anot premjerės, net ir Lenkijoje, kurioje 0 proc. PVM lengvata maistui ir 8 proc. mokesčio tarifas kurui pusmečiui pritaikytas nuo vasario, infliacija vis tiek augo daugiau nei 10 proc.

„Ir čia jei norėtumėt paieškoti pavyzdžių, tai labai toli eiti nereikia  - (...) Lenkijoje tų sprendimų priimta dėl akcizų kurui, PVM mokesčių lengvatų, o vis dėlto infliacija kaip 12, taip 12 proc.“, – argumentavo I. Šimonytė.

„Kuomet yra rinkoje susiklosčiusi tokia nepalanki situacija, kada yra labai daug struktūrinių šokų – žaliavų, trąšų, grūdų ir t.t. kainų augimo – tame „drumstame vandenyje“ tikrai šito mokesčio sumažinimo naudą pasiims ne tos grupės“, – apibendrino ji.

Ne vieną siūlymą mažinti PVM būtiniausiems maisto produktams, kurui ir kitoms būtiniausioms prekėms opozicinės parlamento frakcijos teikė jau ne kartą, tačiau pritarimo nesulaukdavo.

Savo ruožtu „Sodrai“ paskelbus, kad pirmąjį šių metų ketvirtį infliacija buvo didesnė nei gyventojų pajamų augimas Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė siūlo skubiai peržiūrėti antiinfliacinių priemonių paketą.

Vyriausybė raginama taikyti PVM lengvatą maistui, taip pat neapmokestinamą pajamų dydį prilyginti minimaliai algai.

Pasak V. Blinkevičiūtės, naujausia informacija apie gyventojų pajamas „dar kartą liudija kad priemonės, kurias pasirinko Vyriausybė, buvo nepakankamos ir pavėluotos“.

Statistikos departamento duomenimis, šį balandį, lyginant su pernykščiu, infliacija siekė 16,8 proc. Metinei infliacijai didžiausią įtaką turėjo degalų ir tepalų, šilumos, kuro, pieno ir grūdų produktų, daržovių, mėsos dujų, maitinimo paslaugų ir kt. kainos.

Vidutinė metinė infliacija balandį siekė 9,2 proc., o mėnesio – 1,9 proc.

Tuo metu Lenkijoje infliacija balandį toliau didėjo. Vartotojų kainos, lyginant su ankstesniu mėnesiu, augo 2 proc., o lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu – 12,4 proc., penktadienį Varšuvoje pranešė statistikos departamentas.