Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad jai nesuprantami Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) grasinimai trauktis iš nacionalinių susitarimų, jei valdantieji priims kelis jiems neįtinkančius įstatymo projektus. Pasak parlamento vadovės, „valstiečiai“ visuomenės supriešinimo argumentą naudoja ypatingai selektyviai – kai jiems nepatinka koks nors valdančiųjų teikiamas projektas.

„Man yra didelis paradoksas, kad du įstatymai, sprendimai, kurie Lietuvą dar labiau integruotų į Vakarus, į demokratišką pasaulį, kalbant tiek apie Civilinės sąjungos įstatymą, (...) tiek ir apie pagarbą mūsų valstybei labai svarbiu etapu, kai pagaliau pripažintume, kad tuo metu valstybė irgi turėjo savo vadovą, būtent tie du įstatymai tampa kliuviniu pasirašyti, ar būti nacionalinių susitarimų dalimi“, – LRT radijui trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Todėl Seimo pirmininkė teigia nesuprantanti LVŽS pareikštų ultimatumų dėl nacionalinių susitarimų. V. Čmilytė-Nielsen mano, kad sprendimai, priartinantys Lietuvą prie Vakarų, turėtų būti paskata susitarti, o ne kliuvinys.

„Nacionaliniuose susitarimuose, ar tai būtų dabar rengiami nacionaliniai susitarimai dėl gynybos, ar dėl užsienio politikos, kaip tik ir kalbama apie tai, kad Lietuva turėtų dar labiau integruotis į įvairias tarptautines sąjungas, aljansus, nes tai yra mūsų stiprybė ir tai yra mūsų ateities garantas“, – akcentavo Seimo pirmininkė.

„Taigi, tokie sprendimai, kurie mums padeda būti toje pusėje, kurioje ir norime būti, demokratiškoje, vakarietiškoje, žmogaus teises gerbiančioje, jie turėtų būti mums tik paskata susitarti čia, Lietuvoje, o ne kliuvinys“, – pridūrė ji.

V. Čmilytė-Nielsen taip pat pažymi, kad LVŽS visuomenės ir Seimo priešinimo argumentą naudoja ypatingai selektyviai. Seimo pirmininkės teigimu, jis ištraukiamas tuomet, kai „valstiečiams“ nepatinka koks nors valdančiųjų teikiamas projektas.

„Bet Seimo darbas yra diskutuoti ir ieškoti bendros pozicijos, kiek tai įmanoma, bet natūralu, kad nuomonės išsiskiria. Jei mes svarstytume tik klausimus, dėl kurių nuomonės neišsiskiria, tai, matyt, turėtume tik metų šventimo projektus, kur visada vienbalsiai pritariame. Manau, kad vienas ar kitas įstatymo projektas, kuris sukelia diskusijas ar dėl jo nuomonės išsiskiria, nėra pakankamas, kad jo netrauktume į darbotvarkę, anaiptol“, – sakė Seimo pirmininkė.

„O kalbant apie Civilinės sąjungos įstatymą, tai dvidešimt metų apie jį diskutuojame, ar tikrai norime diskutuoti dar dvidešimt metų“ , – retoriškai klausė ji.

Opozicijoje esantys „valstiečiai“ antradienį pareiškė, kad pasitrauks iš ruošiamų susitarimų dėl nacionalinio saugumo ir gynybos bei susitarimo dėl užsienio politikos, jei valdantieji priims kelis jiems neįtinkančius įstatymo projektus.

Tarp tokių projektų valstybės vadovo statuso suteikimas Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui ir pirmadienį pristatytas Civilinės sąjungos įstatymas. Pastarasis projektas, kaip tvirtino „valstietis“ Dainius Gaižauskas, niekuo nesiskiria nuo diskusijas kėlusio Partnerystės įstatymo.