„Valstiečiai“ vėl grasina pasitraukti iš susitarimų, kuriuos planuoja bendrai priimti parlamente veikiančios partijos. Šį kartą opozicijoje esantys „valstiečiai“ pareiškė, kad pasitrauks iš ruošiamų susitarimų dėl nacionalinio saugumo ir gynybos bei susitarimo dėl užsienio politikos, jei valdantieji priims kelis jiems neįtinkančius įstatymo projektus.

Tarp tokių projektų valstybės vadovo statuso suteikimas Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui ir pirmadienį pristatytas Civilinės sąjungos įstatymas. Pastarasis projektas, tvirtina „valstietis“ Dainius Gaižauskas,  niekuo nesiskiria nuo diskusijas kėlusio Partnerystės įstatymo.

„Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija oficialiai pareiškia, kad jei bus šie įstatymo projektai priimti, mes iš šių susitarimų išeiname. Todėl, kad valstiečių sąjunga nebemato prasmės su kažkuo kažką pasirašinėti.

Gali būti, kad valstiečių ir žaliųjų sąjunga vėl pasitrauks ir prašys tą padaryti kitų opozicijos partijų“, – Seime žurnalistams sakė D. Gaižauskas.

Politikas argumentavo tuo, kad abu įstatymai neva skaldo Lietuvos visuomenę, kai Ukrainoje vyksta karas.

„Priėmus šių įstatymų projektus visuomenėje vėl kils nepasitenkinimo banga. Būtent šiuo laikotarpiu, kai vyksta karas Ukrainoje“, – teigė „valstietis“.

Paradoksalu, bet susitarimai, iš kurių antradienį „valstiečiai“ pagrasino pasitraukti, kaip tik ir buvo inicijuoti dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje.

Visgi „valstietis“ aiškino, kad valdantieji nesilaiko žodinio susitarimo su opozicinėmis jėgomis, kuris buvo priimtas Rusijai sukėlus karą Ukrainoje.

„Panašu, kad šiandien valdantieji priėmė sprendimą, kad tos vienybės nereikia ir mūsų susitarimas tarp opozicijos ir pozicijos yra sulaužytas. Neatsižvelgiama į tai, kad karas Ukrainoje nesibaigia. Prasidėjus karui, pozicija ir opozicija sutarėme, kad būtent tuo laikotarpiu nė viena pusė nepriiminėsime ir neteiksime įstatymų projektų, kurie priešins visuomenę.

Matome, kad valdantieji, teikdami partnerystės įstatymo projektą, kuris susilaukė didžiausio susipriešinimo Lietuvos istorijoje: lietuviai pradėjo rinktis prie Seimo net tokiomis dienomis kaip Vasario 16, Sausio 13, Kovo 11... Akivaizdu, kad šis įstatymo projektas ne vienija, o priešina“, – samprotavo parlamentaras.

Kaip skaldantį visuomenę jis įvardino ir valstybės vadovo statuso suteikimo V. Landsbergiui klausimą.

„Niekas nekvestionuoja Vytauto Landsbergio padarytų darbų Lietuvai – atkuriant mūsų nepriklausomybę. Visi supranta ir žino, kad jis buvo Aukščiausios Tarybos pirmininkas. (...) Akivaizdu, kad šis įstatymo projektas taip pat priešina visuomenę iš vidaus“,– sakė D. Gaižauskas.

Kiek anksčiau Seimas nepritarė „valstiečių“ siūlymui iš antradienio parlamento darbotvarkės išbraukti klausimą dėl valstybės vadovo statuso suteikimo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui V. Landsbergiui. Įstatymo projektą dėl valstybės vadovo statuso suteikimo V. Landsbergiui į Seimo posėdžio darbotvarkę nusprendė įtraukti antradienio rytą posėdžiavusi Seimo seniūnų sueiga.

Pirmadienį valdantieji pristatė Civilinės sąjungos įstatymo projektą. Valdančiųjų teigimu, šis įstatymo projektas yra kompromisinis variantas, parengtas įsiklausius į nuotaikas visuomenėje.