Nuo penktadienio vidurdienio stabdoma dauguma viešųjų statybos projektų, norint atkreipti valdžios institucijų dėmesį, kad brangstančių žaliavų problema nebegali būti vilkinama ir statybų vykdytojai nebeišgali pabaigti pradėtų objektų, tarp jų ir valstybinės reikšmės, sako Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas.

Penktadienį VU Medicinos fakulteto Mokslo centro statybvietėje surengtoje spaudos konferecijoje jis pabrėžė, kad dauguma statybinių medžiagų ir žaliavų rinkose brango kartais, o perkančiosios organizacijos – valstybės institucijos – elgiasi „nesąžiningai“ ir nėra linkusios susitarti su statybų vykdytojais.

„Labai apgailestaujame, kad turime imtis drastiškų veiksmų. Bet esu įsitikinęs, kad statybininkai šiandien savo sąskaita negali pabaigti pradėtų statybų, nes kainų šuolis ženklus ir ne statybininkų finansiniam pajėgumui. Manau, kad valdžios institucijos turi ryžtingai imtis veiksmų ir nebandyti visko užkrauti ant rangovo pečių. Matysime daug nuostolių valstybei ir biudžete didžiulį kritimą žemyn“, – sakė D. Gedvilas.

Ši problema, pasak LSA vadovo, turi būti aktuali ne tik statybų vykdytojams, bet ir perkančiosioms organizacijoms. Jo teigimu, statybų sektoriaus atstovai dar prieš metus kreipėsi į aukščiausius valstybės pareigūnus ir Seimo komitetus, įspėdami apie „drastiškai“ kylančias statybinių medžiagų ir žaliavų kainas.

„Kreipėmės į pačius aukščiausius vadovus, ministrę pirmininkę, Seimo Biudžeto ir finansų komitetą, Ekonomikos komitetą, į praktiškai visas ministerijas, kurios įgyvendina kažkokius statybos projektus“, – sakė jis.

D. Gedvilo teigimu, kai kurios statybinės medžiagos rinkose brango ir trigubai, o, pavyzdžiui, metalai – 100 proc., mediena – daugiau kaip 100 proc. Tokį kainų šuolį, pasak jo, lėmė didžiųjų pasaulio ekonomikų suaktyvėję žaliavų pirkimai po pandemijos, taip pat karas Ukrainoje.

Vis dėlto LSA prezidentas apgailestavo, kad projektus užsakiusios organizacijos su jų vykdytojais, susiklosčius tokiai situacijai, elgėsi netinkamai.

„Perkančiųjų organizacijų elgesio nevertinčiau kitaip kaip nesąžiningu – apsimetinėjimas, kad rinkoje viskas gerai, nuskaito sąskaitas ir tokiu būdu strateginiai valstybės objektai, kurie turėtų jau būti statomi, stringa“, – teigė D. Gedvilas, pateikęs pavyzdžių.

„Turime „Litgrid“ objektą, dėl kurio ką tik įvyko konkursas. Rangovui pasakius, kad per ilgai užtrukome vertindami mūsų siūlymą, pasikeitė dėl karo Ukrainoje visos kainos, tad reikia apsispręsti, ar projekto kainas indeksuojame, ar išsiskiriame taikiai. Tačiau rangovas sako, kad iš mūsų sąskaitos bus nuskaičiuoti pasiūlymo garantijos pinigai ir strateginis objektas – Lietuvos jungtis su ES, bus vėl atidėta“, – sakė jis.

„Tai yra mūsų valstybės problema, kad statybos, kurios sustabdomos, gali pavirsti tuo simboliu tapusiu futbolo stadionu – kažkada buvo investuota per 100 mln. litų, šiandien jie konvertuoti į sutrupintą betono laužą“, – prisimindamas dar sovietmečiu pradėtą, tačiau dar nepastatytą Nacionalinį stadioną Vilniuje, teigė D. Gedvilas.

Anot jo, nesulaukus valstybės pagalbos, greitai sustos kelių, visuomeninių ir strateginės reikšmės statybų objektų plėtra.

„Šiandien stovime statybvietėje, kur rektorius su malonumu norėtų kirpti juostelę, bet jis negali studentų stipendijų sąskaita, savo profesūros sąskaita pabaigti šitos statybos. Reikalingi finansiniai ištekliai ir pabaigti statybą reikia ne tik šito statinio, pabaigti reikia kelių statybą, kultūros projektų statybą, reikia pabaigti ir strateginių projektų statybą“, – dėstė D. Gedvilas.

„Eikos statyba“ vadovas: patekome į visišką akligatvį

Statybų bendrovės „Eikos statyba“ direktorius Almantas Čepanauskas teigė, kad dėl Mokslo centro, kurio statybvietėje vyko penktadienio spaudos konferencija, statybos turėtų būti užbaigtos iki metų pabaigos, tačiau dabartinėmis sąlygomis „kyla labai daug abejonių“, ar bus spėta.

Mokslo centro statybos sutarties vertė, pasak jo, siekia 31 mln. eurų, o bendra projekto vertė su visa atitinkama įranga siekia 47 mln. eurų. A. Čepanausko teigimu, projekto sutartyje numatyta 17 proc. kainų indeksacija, tačiau vien per kovą statybos pabrango dar 4,5 proc.

„Eikos statybos“ vadovo teigimu, tokių statybų kainų augimo, koks fiksuojamas dabar, nebuvo nuo 1996 m., kai statybos taip pat brango daugiau kaip 15 proc. Negyvenamųjų pastatų statybos, anot jo, per pastaruosius pusantrų metų brango panašiai, kaip per ankstesnius penkerius metus bendrai.

„2015–2020 m., pagal Statistikos departamentą tokios kainos paaugo 16 proc. – per metus augdavo apie 2,7 proc. Per 2021 m. kainos paaugo 13,8 proc., o per pirmus šių metų mėnesius – dar 9,5 proc.“, – teigė A. Čepanauskas.

„Ta 17 proc. indeksacija niekaip mūsų negelbėja: 2019 m., pavyzdžiui, armatūra kainavo 490 eurų už toną. Dalis dabar nupirktos armatūros kaina yra 1,2–1,5 tūkst. eurų – nuo 2 iki 3 kartų daugiau“, – kalbėjo jis.

Vien už jau nupirktą objektui reikalingą armatūrą ir metalus, anot A. Čepanausko, įmonė patyrė 600 tūkst. eurų nuostolių, o šių žaliavų reikės pirkti daugiau.

„Jei dabar nupirktume, nuostolis būtų per 1 mln. eurų“, – akcentavo jis.

A. Čepanauskas kartu aiškino, kad įstatymu yra leidžiama viešųjų pirkimų sutartyse numatytą kainų indeksavimą koreguoti kas kelis mėnesius arba kompensuoti medžiagų įsigijimą, tačiau esant tokiam žaliavų brangimui, ir pačios perkančiosios organizacijos neturi pakankamai lėšų.

„Finansuojančios organizacijos sako, nėra pinigų. Šitoje situacijoje ne tik rangovai, bet ir perkančiosios organizacijos atsiduria spąstuose. Esame visiškame akligatvyje.

Penktadienį LSA ir asociacija „Lietuvos keliai“ skelbia akciją „#stabdome statybą“, kuria siekia atkreipti dėmesį, esą Vyriausybė ir jai pavaldžios įstaigos (perkančiosios organizacijos) „nenori ir delsia“ indeksuoti statybų kainas arba kitaip padėti dėl „drastiškai“ pabrangusių žaliavų dideliais nuostoliais rizikuojančioms statybų bendrovėms, jei pradėti projektai bus tęsiami.

Statybos pusdieniui stabdomos maždaug aštuoniasdešimtyje statybos objektų visoje Lietuvoje. Akcijos iniciatoriai skaičiuoja, kad Vyriausybei nesiimant koordinuotų veiksmų problemai spręsti, artimiausiu metu gali nutrūkti daugiau nei 150 valstybės objektų statybos visoje Lietuvoje, kurių projektų vertė – daugiau nei 300 mln. eurų.