Prezidentūra sureagavo į Rusijos ambasados priekaištus Lietuvos vadovui Gitanui Nausėdai dėl esą skleidžiamų melagienų apie Kremliaus pradėtą karą Ukrainoje. Rusijos ambasada Vilniuje užsipuolė Lietuvos prezidentą dėl jo gegužės 9-ąją išsakyto paraginimo Rusijos visuomenei susimąstyti, kaip šalis, patyrusi tiek kančių ir skausmo, pati tapo agresore. Ambasada piktinosi, kad taip esą Lietuvos prezidentas Rusijos visuomenę palygino su Antrojo pasaulinio karo laikų nacistais.

Šalies vadovo patarėjas Tomas Beržinskas į tokius Rusijos ambasados priekaištus atsakė raginimu Rusijos ambasados darbuotojams prieš žeriant kaltinimus apsilankyti Ukrainos miestuose, kuriuose Rusijos kariai vykdė žiaurias civilių žudynes.

„Apie tai, kas yra tiesa, o kas – tik apgailėtina propaganda, bus galima kalbėti tuomet, kai Rusijos ambasados Lietuvoje darbuotojai apsilankys Bučoje, Borodiankoje ir kitose Ukrainos vietose, kur siautėjo Kremliaus kareivos, savo žiaurumais bei sadizmu pašiurpinę visą pasaulį“, – Eltai perduotame komentare teigė T. Beržinskas.

Rusijos ambasados pranešime pažymima, kad gegužės 9 d. G. Nausėda „mėgino perkelti informacinį akcentą nuo šios šventos šventės į jam patogesnę Ukrainos temą“.

„Kreipdamasis į Rusijos visuomenę, švenčiančią Pergalės dieną, jis ją palygino su Antrojo pasaulinio karo laikų nacistais. Ir savo žodžius jis grindė kartodamas informaciją apie Rusijos ginkluotųjų pajėgų veiksmus Ukrainoje, kurią jau ne sykį paneigė tiek oficialūs šaltiniai mūsų šalyje, tiek pačios Vakarų žiniasklaidos priemonės“, – sakoma ambasados komentaruose.

„Siūlytume ponui Nausėdai, užuot tiražavus ukrainiečių melagienas, atkreipti dėmesį į Lietuvos kariškių dalyvavimą šalių-agresorių grupuotės avantiūroje Irake. Dėl JAV ir jų parankinių, taip pat ir lietuvių, veiksmų žuvo šimtai tūkstančių taikių piliečių“, – pažymima ambasados pranešime.

Prezidentas G. Nausėda pirmadienį Pergalės dieną švenčiančią Rusijos visuomenę ragino susimąstyti, kaip šalis, patyrusi tiek kančių ir skausmo, pati tapo agresore.

„Dviprasmiška pačios Rusijos istorija. Ir kartais žiūrėdamas į šią šalį aš stebiuosi, kaip šalis, kuri patyrė tiek kančių, tiek beprasmių žūčių ne tik karių, bet ir civilinių gyventojų, nes didžioji dalis per Antrąjį pasaulinį karą kritusių buvo niekuo dėti žmonės, net nedalyvavę karo veiksmuose, kaip šitiek skausmo ir kančių patyrusi valstybė galėjo prisigyventi iki to, kad šiandien pati tapo kančių, skausmo ir žūčių priežastimi“, – interviu LRT radijui pirmadienį sakė G. Nausėda.

G. Nausėda palinkėjo Rusijos visuomenei susimąstyti, kaip nutiko, kad šalis pati tapo agresore.

„Tai belieka tik palinkėti ir išreikšti viltį, kad šią dieną, kuri tikrai turėtų būti Rusijos visuomenės švenčiama kaip pergalės prieš kitą agresorių, kitą okupantą, diena, kad tai kartu būtų ir laiko momentas susimąstyti, kad šiandien jie yra lygiai tokie patys agresoriai ir kartais net žiauresni, brutalesni agresoriai negu nacistai Antrojo pasaulinio karo metu“, – akcentavo prezidentas.

Rusija pirmadienį minėjo 77-ąsias pergalės prieš hitlerinę Vokietiją metines. Šiais metais minėjimas sutapo su vykstančiu Rusijos pradėtu karu Ukrainoje. Vasario 24 d. pradėtame kare Rusija patyrė didelių nuostolių. Nepaisant to, Rusijos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.