Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis akcentuoja, kad NATO valstybių vadovų pažadų ginti kiekvieną Baltijos šalių centimetrą įgyvendinimas realybėje reikalauja daug praktinio pasirengimo. Ministras pabrėžia, kad šis pasirengimas kainuoja daug laiko ir finansų, tačiau, pasak jo, jis turi prasidėti jau dabar.

„Per paskutinius kelis mėnesius daug kartų girdėjome formuluotę, kad nė vienas centimetras nebūtų paliktas neapsaugotas Baltijos šalių ar Lietuvos. Tačiau realybėje ši formuluotė reikalauja labai daug praktinio pasirengimo. Ir tai, ką mes matome Ukrainoje, apšaudymai raketomis, lėktuvais, apšaudymai iš laivų, invazija praktiškai visais prieinamais frontais, tai iš tikrųjų verčia rimtai galvoti, kaip atrodytų NATO valstybės užpuolimas“, – Užsienio reikalų ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje po susitikimo su Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock sakė G. Landsbergis.

Ministras sutinka, kad šis praktinis pasirengimas kainuotų daug tiek laiko, tiek finansų, tačiau, pasak G. Landsbergio, jis turėtų pradėti vykti jau dabar.

„Jis turi pradėti vykti dabar. Netgi, jei kai kurie partneriai mums sako, kad mums neišeis padėti jums pasirengti per artimiausias dienas, per artimiausius mėnesius, mūsų prašymas yra – pradėkime ruoštis dabar“, – akcentavo jis.

G. Landsbergis pabrėžia, kad pirmiausiai, siekiant užtikrinti Lietuvos saugumą, reikalingi didesni kariniai pajėgumai sausumoje.

„Pirmiausiai reikalingi yra pajėgumai ant žemės, papildomi kariai. Mes dėkingi esame Vokietijai už papildomus karius, kurie jau yra atsiųsti po Rusijos pradėto karo Ukrainoje, tačiau akivaizdu, kad, norint tikrai apginti kiekvieną centimetrą, reikalingos ir rimtesnės, didesnės pajėgos. Kalbama yra ir apie augimą nuo šiandieną esančio bataliono iki brigados dydžio nuolatos dislokuotų karių Lietuvos teritorijoje“, – sakė ministras.

Visgi jis pažymi, kad kariai neturi galimybių apginti visos šalies teritorijos, G. Landsbergio teigimu, tam reikalinga papildoma įranga.

„Jiems reikalinga papildoma įranga, reikalinga šarvuota technika, reikalingi oro gynybos instrumentai, reikia pradėti svarstyti ir apie oro policijos principo keitimą Šiauliuose į oro gynybos elementus. Kitaip tariant, kad lėktuvai, kurie yra Šiauliuose, galėtų ne tik palydėti, bet, esant reikalui, galėtų ir šiek tiek rimčiau užsiimti Rusijos provokatoriais, kurie bandytų įskristi į Baltijos šalių erdvę su piktais ketinimais“, – sakė jis.

Ministras pridūrė, kad, siekiant užtikrinti Lietuvos saugumą, reikalinga ir jūros gynyba. Todėl, pasak jo, Suomijos ir Švedijos sprendimas jungtis prie NATO labai pakeistų saugumo situaciją Baltijos jūros regione.

„Svarbiausias pokytis yra strateginis pokytis. Kad mes nebeturėtume tokios pozicijos, kad mes, kažką padarius Baltijos šalyse, atakavus vieną iš Baltijos šalių, pateiktume atsaką vėliau. Atsakas turi būti tame pirmame centimetre, kuriame buvo kažkas pabandyta. Tokiu būdu, taip Lietuvoje mes suprantame tą pirmo centimetro gynybą“, – pabrėžė G. Landsbergis.