Vyriausybei trečiadienį planuojant apsispręsti, ar nutraukti dėl COVID-19 pandemijos paskelbtą ekstremalią situaciją, opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos parlamentaras Aurelijus Veryga kelia klausimą, ar nėra per daug skubama priimti tokį sprendimą.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras primena, kad valstybės lygio ekstremali situacija buvo paskelbta tuomet, kai šalyje dar nebuvo fiksuota nė vieno koronaviruso atvejo. Pasak jo, toks teisinis statusas pirmiausiai reikalingas pasiruošti arba siekiant likviduoti jau įvykusio ekstremalaus įvykio padarinius.

„Nežinau, ar mes jau galime sakyti, kad likvidavome visas kovido pasekmes. Nes tokie teisiniai reglamentavimai yra reikalingi ne tik dėl pačios infekcijų kontrolės, su ja labiau susijęs karantinas, tai yra specifinė priemonė infekcijai valdyti. Ekstremali situacija leidžia paprastai naudoti biudžeto lėšas, padėti savivaldybėms dėl vakcinacijos, patirtų išlaidų“, – trečiadienį LRT radijui kalbėjo A. Veryga.

Pasak „valstiečio“, ekstremalios situacijos įvedimas leido supaprastinti ir su COVID-19 ligos valdymu dirbusių medicinos darbuotojų priedų mokėjimo tvarką.

„Su tuo buvo susietas ir priedų medikams mokėjimas, kurie dirba su šita infekcija užsikrėtusiais pacientais. Jeigu jos nelieka, nelieka ir visų šitų mechanizmų“, – tikino A. Veryga.

J. Sejonienė: reikia vertinti, ar už darbą su COVID-19 ligoniais dar reikia mokėti papildomai

Tačiau valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovė Jurgita Sejonienė pažymi, kad savivaldybių patirtos išlaidos, susijusios su ligoninių infrastruktūros pritaikymu, jau buvo kompensuotos. Tuo metu, pasak konservatorės, priedus medikams būtų galima mokėti ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų.

„Turime vertinti, ar šitą ligą vis dar traktuojame, kaip ypatingai pavojingą, ir ar jai reikia kažkokio papildomo krūvio, darbuotojų pasirengimo. Tokiu atveju yra mechanizmas kompensuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, jeigu jis būtų numatytas. Bet, žinoma, dėl to reikia svarstyti, ar šiuo metu situacija yra tokia ir ar tas darbas vis dar kelia tiek papildomų įtampų darbuotojams, kad už tai reikėtų mokėti papildomai“, – aiškino J. Sejonienė.

Apie tai, kad trečiadienį Vyriausybė ketina apsispręsti dėl COVID-19 pandemijos paskelbtos ekstremaliosios situacijos nutraukimo, antradienį informavo premjerė Ingrida Šimonytė.

„Šį trečiadienį Vyriausybė planuoja priimti sprendimą dėl ekstremalios padėties nutraukimo, susijusio su COVID situacija, ir perkelti šios ligos profilaktiką, taip pat gydymą į bendruosius profilaktikos, imunoprofilaktikos ir gydymo algoritmus“, – antradienį Seime kalbėjo I. Šimonytė.

Ministrė pirmininkė teigė, kad, atšaukus ekstremaliąją padėtį, likę minimalūs COVID-19 ribojimai galėtų būti taikomi rekomendacijų forma. Todėl, ministrės pirmininkės teigimu, poreikio tęsti ekstremaliąją padėtį nėra, tačiau reikia ruoštis rudeniui, nes tikėtina, kad kils nauja susirgimų banga.

Valstybės lygio ekstremali situacija dėl COVID-19 pandemijos šalyje buvo paskelbta 2020 m. vasario 26 d.