Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad, nuskendus kariniam laivui „Moskva“, Rusija prarado patį didžiausią karinį pajėgumą savo Juodosios jūros laivyne.

„Aš neprognozuosiu Rusijos atsako, Rusija tegu pati apsisprendžia, kaip ji nori atsakyti. Gal uždraus rūkyti laivuose, gal bus toks atsakas, o gal bus sparnuotosios raketos į kokį nors civilinį objektą, kas jiems įprasta. Tai aš neprognozuosiu, tiesiog noriu pasakyti, kad Rusija neteko paties didžiausio karinio pajėgumo, kurį turėjo savo Juodosios jūros laivyne“, – žurnalistams penktadienį teigė A. Anušauskas.

„Įsivaizduokite, 64 priešlėktuvinių raketų paleidimo įrenginiai, kuriuos buvo galima naudoti kelių šimtų kilometrų atstumu“, – pridūrė jis.

Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos kreiseris „Moskva“ – nuskandintas. Remiantis Kyjivo pranešimais, Ukrainos ginkluotosios pajėgos trečiadienio vakarą smogė kreiseriui „Moskva“ dviem „Neptun“ raketomis.

Nors Rusija iš pradžių skelbė, kad jai priklausantis laivas buvo tik apgadintas, tačiau ketvirtadienio vakarą šios šalies Gynybos ministerija pripažino, kad laivas nuskendo.

Daugiau kaip 180 metrų ilgio kreiserį „Moskva“ pradėta eksploatuoti 1983-iaisiais. Šiemet Rusijos prieš Ukrainą pradėto karo metu iš jo į Ukrainos teritoriją buvo leidžiamos raketos.

Fiksuojamas ne vienas atvejis, kai į Baltarusiją ar Rusiją atvykstančius Lietuvos piliečius bandoma verbuoti

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Lietuvos kontržvalgyba fiksuoja ne vieną atvejį, kai į Baltarusiją bei Rusiją keliaujantys Lietuvos piliečiai yra mėginami verbuoti. Todėl ministras ragina Lietuvos piliečius nerizikuoti ir nesinaudoti Baltarusijos siūlomu beviziu režimu.

„Mūsų kontržvalgyba fiksuoja ne vieną atvejį, kai vykstančius lietuvius į tą šalį (Baltarusiją) ar kurie į Rusiją vyksta šiuo metu mėgina ir verbuoti, ir gauti papildomą informaciją. Labai detaliai klausinėja tokių dalykų, kuriuos mes, iš savo pusės, jei tai būtų Lietuvoje, įvertintume kaip šnipinėjimą“, – žurnalistams po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda penktadienį teigė A. Anušauskas.

Ministras atkreipia dėmesį, kad anksčiau ambasadose po priedanga dirbo nemažai Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos pareigūnų, kurie šiuo metu yra išsiųsti iš Lietuvos. Todėl, pasak ministro, Baltarusijos sprendimas Latvijos ir Lietuvos piliečiams įvesti bevizį režimą yra susijęs su siekiu gauti papildomos informacijos.

„Be abejo, uždarius galimybes informaciją gauti čia tiesiogiai, jie ieško naujų būdų. Nes, kaip žinoma, ambasadose po priedanga dirbo nemažai žvalgybos pareigūnų“, – akcentavo jis.

Todėl, A. Anušausko teigimu, Lietuvos piliečiams pasinaudoti beviziu režimu kelionei į Baltarusiją šiuo metu yra pernelyg rizikinga.

„Rizikų per daug, žinant jų spectarnybų veikimo modelius, tai provokacijos, rizikos per didelės. Jeigu žmonės to nesupranta arba nori rizikuoti, tai, aišku, jų pasirinkimas, bet mes apie tai įspėjame“, – akcentavo ministras.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) taip pat atkreipė dėmesį, jog padidėjus įtampai dėl Rusijos karo Ukrainoje išaugo rizikos ir keliaujantiems į Rusiją ir Baltarusiją. VSD teigimu, Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybos imasi aktyvesnių veiksmų, bandydamos verbuoti į Rusiją ir Baltarusiją atvykstančius Lietuvos piliečius.

Baltarusija nuo balandžio 15 d. iki gegužės 15 d. įskaitytinai įvedė bevizį režimą Latvijos ir Lietuvos piliečiams. Per šį laikotarpį Latvijos ir Lietuvos piliečiai gali neribotą skaičių kartų pasinaudoti teise įvažiuoti į Baltarusiją ir būti visoje jos teritorijoje.