Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigiamai vertina Vyriausybės siūlomą antiinfliacinį planą. Pasak jos, planas yra sistemiškas ir susideda iš dviejų svarbiausių linijų, iš kurių pirmoji yra kompensavimas ir pajamų didinimas, o antroji – sąlygų sudarymas taupymui ir žaliajai energetikai plėtotis.

„Tai yra padėjimas tam tikro pagrindo ateičiai tam, kad Lietuva būtų dar labiau nepriklausoma nuo būtent išorės faktorių. Ir viena, ir kita linija yra labai svarbios ir joms yra skiriamas pakankamas, aiškus, ne retorinis dėmesys, o dėmesys, paremtas labai konkrečiais skaičiais“, – trečiadienį LRT radijui teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Parlamento vadovė mano, kad Seimas turėtų priimti antiinfliacinių priemonių paketą, nes jis yra gerai paruoštas ir leidžiantis įgyvendinti svarbius sisteminius pokyčius.

„Aš manau, kad diskusija bus, tačiau tikrai tikiu, kad Seimas tokiam planui ir tokiems pokyčiams pritars“, – tikino Liberalų sąjūdžio partijos pirmininkė.

Seimo pirmininkė mano, kad priemonės, skirtos infliacijos valdymui, yra pateiktos pačiu laiku, o anksčiau buvusios iniciatyvos daugiau priminė bandymus šaudyti pavieniais šūviais ir spręsti sudėtingą situaciją pavienėmis iniciatyvomis, kurios, nors buvo ir dosnios, tačiau ne visai pasvertos.

„Manau, tas planas ir atliepia tai, ko reikia dabartinėje situacijoje. Jis visapusiškai reaguoja, tiek kalbant apie mūsų ateities sprendimus, kuriems yra pasirengiama, tiek ir apie tai, kaip suminkštinti kainų kilimo šoką dabar“, – aiškino V. Čmilytė-Nielsen.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė antradienį Vyriausybėje pristatė patobulintą 2022 metų valstybės biudžeto projektą. Kaip pažymėjo ministrė, biudžetas atnaujinamas dėl trijų priežasčių: siekiant sušvelninti infliacijos padarinius ir stiprinti energetinę nepriklausomybę, teikiant pagalbą karo pabėgėliams bei palaikant kritinę nacionalinę infrastruktūrą ir saugumą.

Finansų ministerijos parengtame projekte tikslinamos biudžeto pajamos, kurios kartu su Europos Sąjungos ir kitomis tarptautinėmis lėšomis sudarys 15 114,5 mln. eurų, t. y. 5,1 proc., arba 733,6 mln. eurų, daugiau nei šiuo metu galiojančiame biudžete.

Įstatymo projektu taip pat tikslinami asignavimai, kurie sudarys 17 492,1 mln. eurų, arba 5,2 proc. (836,9 mln. eurų) daugiau nei šiuo metu patvirtintame 2022 metų valstybės biudžeto plane. Lyginant su patvirtintu 2022 metų valstybės biudžeto planu, asignavimai viršija pajamas 127 mln. eurų daugiau.

Tikslinamame šių metų biudžeto projekte numatoma 976 mln. eurų skirti infliacijos padarinių sušvelninimui ir energetinės nepriklausomybės stiprinimui. Humanitarei pagalbai nuo Rusijos karo bėgantiems ukrainiečiams iš viso siūloma skirti 370 mln. eurų. Saugumui ir kritinės infrastruktūros palaikymui numatyta dar 158,3 mln. eurų.