Finansų ministrė Gintarė Skaistė taip pat atmeta prezidento kritiką dėl Vyriausybės reakcijos į kainų augimo tendencijas šalyje. Ji pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu valdantieji iš tiesų būtų nesiėmę jokių veiksmų, gyventojai būtų pajautę kur kas reikšmingesnį infliacijos poveikį.

„Suprantu konkuruojančių politinių veikėjų norą primesti tam tikrą naratyvą, kad Vyriausybė nieko nedaro. Bet aš visgi manyčiau, kad tai yra nekorektiškas pateikimo būdas“, – ketvirtadienį LRT radijui kalbėjo G. Skaistė.

Pasak ministrės, reaguodama į kainų augimo tendencijas, Vyriausybė jau parengė tris antiinfliacinių priemonių paketus.

„Vienas iš jų, pagrindinis, tai valstybės biudžeto projektas, kuriame per 1 mlrd. eurų buvo numatyta žmonių pajamų didinimui, dėl ko pas mus ir pensijos, ir minimali mėnesinė alga, ir vidutinis atlyginimas augo sparčiausiai visame regione“, – tikino ji.

Politikė akcentuoja, kad, be biudžete numatytų priemonių, buvo parengtas šildymo kompensacijų mechanizmas, o Seime taip pat svarstoma ir pridėtinės vertės mokesčio lengvata centriniam šildymui.

„Matydama išaugusias energijos, dujų kainas, Vyriausybė priėmė pirmą energijos kainų stabilizavimo paketą. Taip pat pasiūlė antrą. Ir jeigu nieko nebūtų daryta, tai šildymo kainos būtų išaugusios ne procentais, o kartais“, – pabrėžė G. Skaistė.

Vis tik ministrė atkreipė dėmesį, kad, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, visos iki to laiko pateiktos ekonominės prognozės pasikeitė, taip pat sparčiai keičiasi ir energetinių išteklių kainos, todėl, jos vertinimu, pateikti naujas tikslingas priemones šiuo metu yra sudėtinga.

„Reikia suprasti, kad žmonės yra gelbėjami jų pačių pinigais. Todėl reikia akivaizdžiai nustatyti tas priemones, kurios labiausiai padėtų kovoti su ateinančia krize“, – tvirtino G. Skaistė.

Trečiadienį valdančiųjų reakciją į šalyje augančius kainų augimo rodiklius kritiškai įvertino prezidentas Gitanas Nausėda.

„Man tikrai neramu ir net šiek tiek stebina abejingumas infliacijos tematikai“, – spaudos konferencijoje kalbėjo jis.

„Atleiskite, bet už poros savaičių ar šiek tiek vėliau ir šildymo sezonas pasibaigs. Tai mes apsimesime, kad šildymo sezonas prabėgo nejuntamai ir be jokių pasekmių žmonėms“, – tvirtino G. Nausėda.

Pasak šalies vadovo, Prezidentūra atliko nuomonės apklausą, kuri parodė, kad 9 iš 10 gyventojų jaučia infliacijos padarinius. Taip pat, prezidento teigimu, apklausos duomenimis, lygiai tiek pat mano, kad valstybės institucijos padarė nepakankamai, siekiant kompensuoti infliacijos padarinius.

Reaguodama į kritiką ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė akcentavo, kad Vyriausybė pirmiausiai planuoja sulaukti atnaujintų ekonominių projekcijų, kurias kitą savaitę turėtų pateikti Lietuvos bankas. Tik įvertinus prognozes, pasak jos, bus galima pasirinkti tikslingiausias infliacijos švelninimo priemones.

Smarkiai išaugus energijos kainoms, sausio pradžioje Vyriausybė pritarė antrajam energijos kainų švelninimo paketui. Nuspręsta parlamentui siūlyti įstatymo projektą, kuriame numatoma centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui taikyti nulinį lengvatinį PVM tarifą, o tai valstybės biudžetui kainuotų maždaug 23,3 mln. eurų.

Tuo metu prezidentas G. Nausėda Seimui taip pat pateikė infliacijos padarinių amortizavimui skirtus įstatymų projektus. Šalies vadovas siūlo didinti NPD nuo 460 iki 510 eurų bei išmokėti vienkartines 100 eurų išmokas labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.

Vis tik Vyriausybės siūlymą ketvirtadienį nusprendęs svarstyti Seimas po pateikimo pritarė tik vienai iš dviejų Prezidentūros priemonių – siūlymui didinti NPD.

Tuo metu įvairioms frakcijoms atstovaujantys parlamentarai antradienį Seimui pateikė net 10 iniciatyvų dėl PVM įstatymo pakeitimų, tačiau daugelis jų buvo grąžinti tobulinti arba atmesti.

Galimos degalų kainų korekcijos

Finansų ministrė Gintarė Skaistė neatskleidžia, ar balandį žadamame antiinfliacinių priemonių pakete numatoma mažinti akcizus degalams. Ji pžymi, kad jau ir dabar lietuviški akcizai benzinui ir dyzelinui yra vieni mažiausių Europos Sąjungoje (ES).

„Reikia stebėti besikeičiančias rinkas. Naftos kainos, prasidėjus karui, šoko iki 120–130, tuomet vėl nukrito iki 95 JAV dolerių už barelį. Neapibrėžtumas rinkose yra pernelyg didelis, kad šiandien būtų galima pasakyti, kokie sprendimai bus konkrečiai padaryti“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė G. Skaistė.

„Akcizai kurui Lietuvoje jau šiandien yra vieni mažiausių ES“, – pažymėjo ministrė.

Ji informavo, kad Vyriausybė šiuo metu analizuoja „visas įmanomas priemones“ ir ieško efektyviausių sprendimų kainų augimui sušvelninti. Kokių konkrečiai veiksmų bus imtasi, anot G. Skaistės, paaiškės mėnesio gale, kovo 22 d. Lietuvos bankui atnaujinus Lietuvos ekonomikos rodiklius ir prognozes.

Didžiausias dėmesys, ministrės teigimu, vis tik bus skiriamas energijos kainų augimui švelninti.

„Ar tai yra kuro kainų korekcijos dėl mokestinių pakeitimų, drąsiai neteikčiau. Manau, kad priemonių gali būti įvairių. Manau, kad didžiausios problemos susijusios būtent su šildymu, elektra. Ten turbūt pagrindiniai sprendimai ir bus nukreipti“, – teigė G. Skaistė.

„Kovą atnaujinsime ekonomines projekcijas Lietuvai ir matysime, kokios yra infliacijos dedamosios ir kokios priemonės padėtų efektyviausiai su tuo kovoti“, – pabrėžė ministrė.

Pirmadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje finansų viceministras Gediminas Norkūnas pranešė, kad, siekiant sumažinti rekordines degalų kainas, ministerija svarsto galimybę sumažinti degalų akcizus.

Anot jo, litras benzino galėtų atpigti maždaug 13 centų, dyzelino kaina kristų apie 5 centus.

Siekiant stabdyti kainų kilimą, didinti gyventojų perkamąją galią akcizus degalams siūloma sumažinti ir Seime – tą numatančią Akcizų įstatymo pataisą įregistravo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius kartu su kitais opozicijai atstovaujančiais parlamentarais.

Vidutinė benzino kaina, kovo 14 d. duomenimis, siekė 1,773, o dyzelino – 1,866 Eur/l.

Šiuo metu akcizas benzinui siekia 0,466 Eur/l ir 0,372 Eur/l – dyzelinui. ES nustatyti akcizų minimumai – 0,359 Eur/l benzinui ir 0,330 Eur/l dyzelinui.

Kiek kitais metais skirsime gynybai

žReaguodama į prezidento Gitano Nausėdos raginimą jau kitais metais finansavimą krašto gynybai didinti iki 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad valstybės biudžete apsibrėžti konkrečią sumą gynybos stiprinimui reikėtų tik aiškiai numačius, kam pinigai bus skiriami.

„Manau, kad reikia pirmiausiai žiūrėti ne į plikus skaičius: 2,5 proc. ar 3 proc., bet ką tu planuoji už tuos pinigus padaryti. Ir jeigu per artimiausius metus neįmanoma nieko labai konkretaus su tais pinigais nuveikti, tai kokia prasmė prisirišti prie konkrečių skaičių“, – LRT radijui sakė G. Skaistė.

Ministrė akcentuoja, kad visų pirma reikia susiplanuoti, kur konkrečiai pinigus bus galima investuoti ir tik po to šią reikiamą sumą numatyti kitų metų valstybės biudžete.

„Pirmiausiai reikia susiplanuoti, kaip tie kariuomenės pajėgimai bus didinami, kalbame ir apie rezervo formavimą, ir apie profesionalios kariuomenės dydį ir tuos karius, kurie atvyktų iš kitų NATO valstybių, kiek kitos šalys jų planuotų pas mus atsiųsti, kiek mums reikia vietų jiems įrengti“, – pabrėžė G. Skaistė.

„Ir tik paskaičiavus pasakyti, kiek pinigų reikia skirti krašto apsaugai, „neišsirišant“ iš skaičiaus, kiek mes skiriame ir tuomet jau galvojant, ką ten kūrybiškai nusipirkti, bet pirma aiškiai susiplanuoti, ko mums reikia ir tuomet tuos pinigus bandyti biudžete numatyti“, – pažymėjo ministrė.

Prezidentas anksčiau teigė, kad finansavimas gynybai juo nuo kitų metų turėtų didėti iki 3 proc. nuo BVP.

Ketvirtadienį Seimas ketina antrą kartą svarstyti Vyriausybės siūlymą dar šiais metais didinti krašto apsaugos finansavimą iki 2,52 proc. nuo bendrojo vidaus BVP. Jei Seimas siūlymui skubos tvarka pritars, krašto gynybai papildomai būtų skirta apie 300 mln. eurų.