Šalies vadovas Gitanas Nausėda pažymi, kad Lietuva, jo vertinimu, praktiškai neturi įrankių kovai su kainų augimo priežastimis. Todėl, pasak jo, pirmiausiai būtina ieškoti antiinfliacinių priemonių, skirtų kompensuoti gyventojų patiriamus nuostolius. Dėl to prezidentas stebisi, kodėl Seimui neįtiko jo siūlymas skirti vienkartines 100 eurų išmokas pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms.

„Su pačia infliacija mes kovoti negalime. Infliaciją lemia tokios priežastys, kurias čia, Lietuvoje, instrumentų reikšmingai paveikti mes neturime. Neturime monetarinės politikos, kurią galėtume panaudoti infliacijos stabdymui. Mokesčių politikoje rezervai taip pat yra riboti. Taip, galime suteikti lengvatinius tarifus, tačiau tai reikš tam tikrą biudžeto pajamų netekimą, o svarbiausia, vargu ar tai persiduos galutinėms kainoms taip, kaip mes tikimės“, – žurnalistams Prezidentūroje trečiadienį kalbėjo G. Nausėda.

Prezidentas taip pat akcentavo, kad valstybė jau anksčiau panaudojo didelę dalį rezervų, kuriais būtų galima paveikti toliau kylančias elektros ir dujų kainas, Seimui dar pernai priėmus sprendimą rekordines energijos kainas išdėstyti per penkerius metus. Todėl, pasak jo, įrankių švelninant kainų augimą buitiniams vartotojams yra dar mažiau.

„Tai yra tikrai skaudus klausimas ir, be jokios abejonės, tie procentai, kuriais kyla elektros ir dujų kainos, jau nelabai turime rezervų paveikti pačią elektros ir dujų kainą, nes tie rezervai buvo panaudoti, buvo išdėstyta“, – sakė G. Nausėda.

Šalies vadovas pridūrė, kad išteklių kainoms toliau augant, elektros ir dujų tiekėjų finansinės galimybės tą skirtumą kompensuoti taip pat senka.

„Kuo toliau kainos auga, tuo mažiau tiekiančios bendrovės gali prisiimti šitą naštą ant savo pečių“, – kalbėjo prezidentas.

Todėl, prezidento įsitikinimu, dabar reikia koncentruotis į priemones, kuriomis pirmiausiai būtų kompensuojami infliacijos padariniai. Viena iš tokių priemonių, pasak jo, galėjo būti vienkartinės 100 eurų išmokos labiausiai pažeidžiamoms grupėms.

„Turime galvoti, kaip galime kompensuoti tą augančią infliaciją ir mūsų pasiūlymas buvo nukreiptas būtent į tai. Ir jis buvo labai tikslinis, kryptingas, orientuotas ne tik, kaip PVM nulinis tarifas šildymui, ir į turtingas ir neturtingas šeimas. Jis buvo koncentruotas, nukreiptas į pažeidžiamiausias visuomenės grupes“, – tikino jis.

Šalies vadovas sako neišgirdęs įtikinamų argumentų, kodėl jo iniciatyva parlamente vis tik buvo atmesta.

„Įdomu, kokiais atvirais argumentais būtų galima paneigti, kad toks sprendimas šiandien yra nereikalingas. Kaip ir tas pats NPD klausimas“, – svarstė G. Nausėda.

Smarkiai išaugus energijos kainoms, prezidentas G. Nausėda Seimui pateikė infliacijos padarinių amortizavimui skirtus įstatymų projektus. Šalies vadovas siūlo didinti NPD nuo 460 iki 510 eurų bei išmokėti vienkartines 100 eurų išmokas labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.

Vis tik Vyriausybės siūlymą taikyti 0 proc. PVM tarifą centriniam šildymui ketvirtadienį nusprendęs svarstyti Seimas, po pateikimo pritarė tik vienai iš dviejų Prezidentūros priemonių – siūlymui didinti NPD.