Rusijos kariuomenei penktadienio rytą atakavus didžiausią Europoje Zaporižios atominę elektrinę premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžia, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino kariaunai nėra jokių ribų. Ministrė pirmininkė pabrėžia, kad Lietuva ir toliau pasisako už pačių griežčiausių sankcijų Rusijai taikymą.

„Dėl atominės elektrinės – tai tiesiog rodo, kad V. Putino kariaunai nėra, deja, jokių ribų ir jokių apribojimų. Aš tik norėčiau nuraminti Lietuvos žmones, nes matau, kad tos informacijos yra ir tokio nerimo yra. Tai tikrai mūsų institucijos nestebi jokio radiacinio fono pakitimo. Ta situacija yra akylai stebima“, – po susitikimo su eurokomisaru Thierry Bretonu spaudos konferencijoje penktadienį teigė I. Šimonytė.

Tačiau ministrė pirmininkė akcentuoja, kad raginimai NATO įsitraukti į karinį konfliktą Ukrainoje nėra atsakingi.

„Galiu tik pasakyti, kad diskusijos apie oro erdvės uždarymą ir taip toliau tiesiogiai reiškia, kad NATO įsitrauktų į karinį konfliktą. Ir man atrodo, kad visi raginimai NATO įsitraukti į karinį konfliktą dabar nėra atsakingi“, – pabrėžė ji.

Premjerės teigimu, Lietuva ir toliau sieks kuo griežtesnių sankcijų Rusijai. Jos teigimu, šis klausimas neabejotinai bus keliamas ir penktadienį Briuselyje vykstančioje Užsienio reikalų ministrų taryboje, kurioje dalyvaus ministras Gabrielius Landsbergis.

„Lietuvos Vyriausybė rėmė pačias griežčiausias sankcijas Rusijai ir toliau už jas pasisako. Ir darbas dėl sankcijų yra nuolatinis. Skirtingai nuo civilizuotų kraštų kariuomenių, kurios nešaudo į objektus, tokius kaip ligoninės ar atominės elektrinės, V. Putino kariaunai nėra jokių apribojimų, žinoma, kad tai yra labai svarbi aplinkybė, į kurią taip pat bus atsižvelgta“, – patikino ji.

Susirūpinimą susidariusia situacija Zaporižios atominėje elektrinėje išsakė ir eurokomisaras Thierry Bretonas.

„Iš savo pusės labai atidžiai stebime šį įvykį, matome, kad, deja, padėtis prastėja, mes tam rengiamės. Ir kaip ministrė pirmininkė ką tik sakė, deja, ši situacija tęsis ir, žinoma, mes turime rengtis ir kitiems galimiems įvykiams. Tačiau mes privalome veikti greitai ir tvirtai. Ir, žinoma, mes jau galvojame, kokie galėtų būti tolesni veiksmai“, – teigė T. Bretonas.

Zaporižios atominėje elektrinėje penktadienio rytą kilo gaisras, kai ją, kaip skelbia Ukrainos valdžia, apšaudė įsiveržusios Rusijos pajėgos. Visgi Ukrainos avarinės tarnybos penktadienį pranešė gaisrą elektrinėje užgesinusios.

Vėliau Ukrainos branduolinė inspekcija informavo, kad Rusijos pajėgos įžengė į Ukrainos atominės elektrinės teritoriją.

Praėjusios savaitės ketvirtadienį Rusija pradėjo agresyvų ir tarptautinės bendruomenės pasmerktą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Vakarų bendruomenė, į tai reaguodama, Rusijai paskelbė labai griežtas sankcijas ir ekonominę bei karinę paramą Ukrainai. Vakarų bendruomenė kaltina Kremlių Ukrainoje tikslingai griaunant miestus ir žudant nekaltus civilius.

I. Šimonytė: jei energijos kainos drastiškai kils, pagalbos mechanizmai bus sukurti

Kokį grįžtamąjį poveikį sankcijos Rusijai turės Europos Sąjungos (ES) ekonomikai, vertinti dar anksti, tačiau Vyriausybė rengia galimus scenarijus reaguojant į galimai augsiančias energijos kainas, teigia premjerė Ingrida Šimonytė.

„Jokia rinka nėra prisitaikiusi ar suradusi daugmaž aiškios pusiausvyros šitoms naujoms aplinkybėms. Dabar reikia ne spekuliuoti, kaip blogai bus ar gali būti, o tiesiog situaciją akylai stebėti ir reaguoti pagal situaciją“, – žurnalistams penktadienį sakė I. Šimonytė.

Anot jos, jei energijos kainos kiltų drastiškai, Vyriausybė numatytų kompensacijas gyventojams, sprendimų, kaip išvengti didelių atidėtų kainų šuolių ateityje, taip pat ieško Energetikos ministerija kartu su Valstybine energetikos reguliavimo taryba.

„Jeigu yra didesni kažkokie pokyčiai, reiškiantys didesnę naštą žmonėms, tuomet atitinkamai numatyti kompensacinius mechanizmus. Taip pat Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateiks pasiūlymus, ar reikalingas Piniginės ir socialinės paramos įstatymo pakeitimas“, – teigė I. Šimonytė.

„Dabar, kada tą kainų dinamiką nėra lengva prognozuoti, gali reikėti tuos sprendimus daryti kitaip, kad būtų išvengta labai didelių atidėtų kainų šuolių arba didelių svyravimų“, – pridūrė I. Šimonytė.

Ji, be kita ko, patikino, kad sankcijų poveikis Rusijai bus „nepalyginamai didesnis“ nei ES.

„Pagal Rusijos ekonomikos pačią struktūrą ir pagal ES ekonomikos struktūrą, poveikis, kurį matytume Rusijos ekonomikai, yra nepalyginamai didesnis nei poveikis, kurį gali patirti ES, įvertinant tai, kad pagrindiniai prekybos kanalai iš esmės yra labiausiai susiję su žaliavų importu, kas Rusijos ekonomika daugiausia ir yra“, – aiškino premjerė.

Reaguojant į jau devintą dieną besitęsiančią Rusijos karinę invaziją į Ukrainą, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga kartu su kitomis Vakarų ir Azijos valstybėmis pritaikė Kremliui griežtas ekonomines sankcijas.

Rusijos lėktuvams uždaryta ES ir JAV oro erdvė, siekiant blokuoti šalies prezidento Vladimiro Putino karo Ukrainoje finansavimą, taip pat bus įšaldytas visas bankų turtas ES.

Be to, šeštadienį nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT atjungiami septyni rusiški bankai.

Įšaldytas ir rusų oligarchų bei asmenų iš V. Putino aplinkos turtas, apribota jų kelionių laisvė. Tarp sankcionuojamų asmenų yra Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kelionių milžinės TUI didysis akcininkas Aleksejus Mordašovas, artimas V. Putino bendražygis ir valstybinio koncerno „Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas, milijardierius ir „Alfa“ banko vadovas Michailas Fridmanas, taip pat minimi verslininkai Ališeras Usmanovas, Piotras Avenas ir Nikolajus Tokarevas.

Pritaikius ekonomines sankcijas, iki rekordinių žemumų nusirito Rusijos rublis.