Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad atšaukti šalyje likusių ribojimų dėl COVID-19 kol kas nėra planuojama. Nors ji pripažįsta, kad pandemijos situacija yra gerėjanti, tačiau kartu pabrėžia, jog tokie patys užsikrėtimų rodikliai dar prieš metus būtų reiškę kur kas prastesnį epidemiologinį vertinimą.

„Jau kas ten beliko iš tų apribojimų... Atvejų skaičius dar yra pakankamai didelis. Tai, kad jis yra ne „niolika“ tūkstančių, tai vis tiek mes kalbame apie 3-4 tūkst., kas buvo pikas 2020 m. pabaigoje. Labai greitai adaptavomės ir labai greitai nusprendėme, kad jau rizikų nėra“, – pirmadienį Vyriausybės spaudos konferencijoje kalbėjo I. Šimonytė.

„Ligoninėse padėtis irgi stabilizavosi per paskutinį savaitgalį, nes prieš tai matėme nuoseklų augimą, bet dabar jau matėme per savaitgalį kritimą“, – pridūrė ji.

Todėl, pasak ministrės pirmininkės, šalyje vis dar galiojančių apribojimų klausimas kol kas nėra svarstomas.

„Kol kas dar nėra masinio šito pobūdžio apribojimų atšaukimo. Manau, kad Lietuvoje jau ir taip tų apribojimo reikalavimų liko labai mažai. Tik draugiškas pasiūlymas plauti rankas, vėdinti patalpas ir dėvėti kaukę uždarose patalpose“, – tvirtino premjerė.

Vyriausybės vadovė taip pat akcentavo, kad, nepaisant pandemijos situacijos gerėjimo, mirtingumo rodikliai vis dar išlieka aukšti.

„Su mirtingumu situacija yra, deja, blogesnė. Todėl, kad mirtingumo rodikliai yra tikrai nemalonūs. Yra dienų, kai skaičiai vienženkliai, bet daugiau skaičiai dviženkliai, kažkur tarp 20-30 žmonių. Žinoma, tie skaičiai yra labai akivaizdus įrodymas, kad vakcinos veikia. Todėl, kad jeigu mes pabandytume ekstrapoliuoti tada, kai nebuvo vakcinų, ką mirtimis būtų reiškę 15 tūkst. atvejų, na tai turbūt yra nesunku suskaičiuoti, kad mes būtume kalbėję ne apie 20-30, o turbūt apie tūkstantį mirusių per parą žmonių“, – aiškino I. Šimonytė.

Statistikos departamento pirmadienio duomenimis, paskutinių 7 dienų naujų pirminio užsikrėtimo atvejų vidurkis parai – 5275.

Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose gydomi 95 žmonės (Vyriausybės nustatyta kritinė riba – 240), iš jų 78 pacientai be vakcinų suteiktos apsaugos, tai yra neskiepyti arba nebaigę viso vakcinacijos kurso.

I. Šimonytė viliasi, kad procesas dėl Ukrainos narystės ES paspartės

Premjerė Ingrida Šimonytė viliasi, kad derybos dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje (ES) prasidės gerokai anksčiau, nei jos būtų prasidėjusios kitomis aplinkybėmis.

„Narystė yra apibrėžta tarptautinėse sutartyse, kurios yra ratifikuotos visų valstybių narių. Bet kad deryboms dėl narystės gali būti duotas labai aiškus startas, tai tikrai tam niekaip neprieštaraučiau, nes vis tiek valstybė turi atitikti visus kriterijus tam, kad ji galėtų prisijungti. Ir pagrindinių Europos Sąjungos sutarčių nėra galimybių kitaip pakeisti kaip tik per referendumus ten, kur to yra reikalaujama, arba per 27 valstybių parlamentus“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje teigė I. Šimonytė.

Todėl ministrė pirmininkė viliasi, kad procesas dėl Ukrainos narystės ES bus spartesnis. Visgi ji atkreipia dėmesį, kad šį klausimą konservatoriai kėlė jau nuo seno.

„Tiesiog norėčiau atkreipti dėmesį, kad Andrius Kubilius už tai kovojo before it was cool. Tai visada buvo Lietuvos Respublikos Tėvynės sąjungos ir krikščionių demokratų partijos viena iš pagrindinių užsienio politikos idėjų, mes visada buvome Rytų partnerystės labai dideli rėmėjai ir visada sakėme, jog narystės perspektyvą bent jau trio valstybėms – Moldovai, Ukrainai, ir Sakartvelui – turi būti tikrai apibrėžta, o ne tiesiog mandagus pasiūlymas, kad jūs reformuokit, reformuokit, nes tai yra gerai jūsų žmonėms“, – sakė premjerė.

I. Šimonytė akcentuoja, kad Ukrainai reikia motyvaciją vykdyti reformas palaikyti labiau apčiuopiamais būdais, nubrėžiant aiškią perspektyvą.

„Tai labai džiugu, kad dabar jau šis klausimas yra ant stalo, ir vakar Komisijos pirmininkė pasakė, kad mes norime Ukrainos Europos Sąjungoje. Tai čia jau yra, sakyčiau, labai labai svarbi žinia“, – sakė ji.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paragino Europos Sąjungą nedelsiant priimti jo šalį į bloką.