Rusijai tęsiant agresiją Ukrainoje, prezidentas Gitanas Nausėda ramina Lietuvos gyventojus. Pasak šalies vadovo, daroma viskas, kad Kremliaus Ukrainoje pradėta karinė avantiūra neišplistų į kitas regiono valstybes.

„Aš tikrai noriu nuraminti Lietuvos žmones, nes šiandien mes darome viską, kad šis eksperimentas – aš tai pavadinčiau avantiūra, kuri buvo pradėta Ukrainoje – kad ji ten ir pasiliktų. Kad ten būtų tos avantiūros pabaiga. Aš labai tikiu, kad taip atsitiks todėl Baltijos valstybėms, Europai grėsmė nekyla. O tiksliau, mes turime padaryti viską, kad mūsų gyvenimas liktų toliau taikus ir mes toliau galėtume kurti savo gerovę“, – šeštadienio vakarą surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.

Prezidentas pažymėjo, kad gyventojus raminti turėtų ir NATO sąjungininkų sustiprinta parama Lietuvai bei nuolatiniai patikinimai, jog 5-asis straipsnis yra nepajudinamas.

„Patvirtinimas dėl 5-ojo straipsnio yra šiuo metu toks dažnas, kad mes kartais nebelabai ir girdime tuos vis naujus ir naujus patikinimus, kad 5-asis straipsnis yra šventas. Tačiau man svarbūs ne tik patikinimai, bet ir tas faktas, kad NATO sąjungininkės, ypač tos, kurios turi įsipareigojimų Lietuvai, labai akivaizdžiai tai demonstruoja praktiniais veiksmais ir tikrai siunčia papildomus pajėgumus, svarsto apie jų siuntimą artimiausioje ateityje. Tai yra geriausias įrodymas to, kad pažadus ketinama vykdyti“, – teigė šalies vadovas.

Ukrainos narystės ES klausimas yra moralinis klausimas

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Ukrainos narystės Europos Sąjungoje perspektyvos klausimas yra moralinis klausimas. Kaip pažymi šalies vadovas, supratimas, kad būtina kuo greičiau ir kuo aiškiau apsispręsti dėl Ukrainos perspektyvos Europos Sąjungoje stiprėja ir vienoje įtakingiausių bendrijos valstybių – Vokietijoje.

„Šiandien žmonės, kurie žūsta, galbūt jiems tai (narystė ES – ELTA) ir nebebus svarbu, tačiau jiems einant į mūšį reikia žinoti, kad jie iškovos savo perspektyvą savo vaikams. Tai nėra šiaip politinis klausimas, tai moralinis klausimas“, – šeštadienį vykusioje spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.

„Mes turime kalbėti apie kandidato statuso suteikimą dabar“, – teigė prezidentas, visgi pripažindamas, kad Ukrainai būtų sunku įgyvendinti visus ES narystei keliamus reikalavimus. 

G. Nausėda tvirtino, kad Ukrainos perspektyvos ES klausimas vis rimčiau svarstomas ir Vokietijoje. Kaip teigė prezidentas, tai pastebi ir Vokietijos kancleris Olofas Scholzas.

„Jis pasakė, kad mato labai ryškų poslinkį ir Vokietijos politikoje. Net tos partijos, kurios tikrai negarsėjo priešiškumu Rusijai, yra labai stipriai pasikeitusios ir vertina Rusijos agresiją kaip agresiją – tokiais žodžiais, kokiais ir reikia vertinti“, – žurnalistams Prezidentūroje teigė G. Nausėda.

„Aš tikrai matau, kad jis mus girdi, aš tikrai matau, kad jis nori su mumis šnekėtis ir mus išgirsti“, – pažymėjo prezidentas.

„Manau, kad tikrai galėsime išgirsti gerų žinių, kad Vokietijos oficiali politika Ukrainos klausimu yra stipriai slenkanti į tą pusę, į kurią mes ir norėtume“, – akcentavo G. Nausėda.

Šeštadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino priimti jo šalį į Europos Sąjungą atsižvelgiant į Rusijos invaziją.

„Dabar labai svarbus momentas kartą ir visiems laikams užbaigti užsitęsusias diskusijas ir priimti sprendimą dėl Ukrainos narystės ES“, – šeštadienį „Twitter“ tinkle parašė V. Zelenskis.

V. Zelenskis sakė, kad su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles‘u Micheliu aptarė „tolesnę veiksmingą pagalbą“, taip pat „didvyrišką ukrainiečių kovą už savo laisvą ateitį“.

G. Nausėda: tiesiogiai su Kremliumi susiję žmonės gali jachtas laikyti kur nors Taganroge

Prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad jis, kaip ir kai kurie Lietuvos žmonės norėjo griežtesnių sankcijų Rusijai. Tačiau, anot jo, jau įvestos Europos Sąjungos (ES) sankcijos yra veiksmingos ir sveikintinos, o fronto paribyje esančios valstybės turbūt visada nori griežtesnių veiksmų agresoriaus atžvilgiu.

„Į sankcijų sąrašą įtraukti svarbiausi žmonės, kurie vienaip ar kitaip priima sprendimus arba yra tiesiogiai susiję su Kremliumi ir daro jam tam tikras, sakykime, ekonomines paslaugas. Yra įšaldyti jų aktyvai ir tai reiškia, kad užteks vieną kartą gyventi iš žmonių kraujo ir mėgautis gyvenimo malonumais kur nors Vakarų kurortuose. Nori laikyti jachtas? Tegul laiko kur nors Taganroge. Užteks pirkti vilas Monake ar dar kažkur kitur, nori gyventi gerai, tegul statosi namus kur nors Rusijoje”, – šeštadienį Prezidentūroje žurnalistams teigė G. Nausėda.

Prezidentas tikino, kad šiandien vykusiame jo bei Lenkijos premjero susitikime su Vokietijos kancleriu Olofu Scholzu buvo aptartas ginklų tiekimo Ukrainai klausimas. Pasak jo, šiuo klausimu buvo pasiektas lūžis Vokietijoje ir tą reiktų pasveikinti.

„Yra labai svarbu tiekti šalmus, apsaugines liemenes, bet vien šalmais karo laimėti neįmanoma. Sveikinu šiandien priimtą Vokietijos vyriausybės sprendimą, kad bus patiekta tūkstantis vienetų prieštankinės gynybos Ukrainai pačiu artimiausiu metu ir penki šimtai granatsvaidžių”, – sakė G. Nausėda.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienio paryčiais paskelbė, kad pradedama karinė operacija prieš Ukrainą. Iš karto Rusijos kariuomenė atakavo Ukrainą daugelyje vietų. V. Putinas savo kalboje pareiškė, kad užpuolimo tikslas – „demilitarizuoti ir denacifikuoti“ Ukrainą. Jis įspėjo kitas šalis nesikišti, nes, priešingu atveju, pagrasino tokiu atsaku, kuris „nuves prie pasekmių, kurių jos dar nepatyrė savo istorijoje“.