Prezidentūrai stebintis valdančiųjų sprendimu kitą savaitę neberengti neeilinės Seimo sesijos dėl mokestinių lengvatų ir kitų priemonių dėl išaugusių šildymo kainų, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tikina, kad šiuo metu didelio poreikio papildomų sprendimų priėmimui nėra.

Ji atkreipia dėmesį, kad gyventojų pajamas didinančių priemonių efektas pasijaus tik nuo šio mėnesio, o tokius sprendimus kaip nulinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo pritaikymas centriniam šildymui galima priimti ir atgaline data.

„PVM lengvatos įteisinimas, toks, kokį Vyriausybė yra pasiūliusi, jis ir bus svarstomas. Tiesiog jis ir bus svarstomas kovo mėnesį, tačiau tai niekaip nepaveiks jo pritaikymo galimybių. Todėl ypatingos skubos šaukti sesiją būtent dabar, kai tikrai nėra kažkokių ekstremalių ar geopolitinių iššūkių, nematau ir aš. Tai reiškia, kad būtini sprendimai gali būti priimti ir paprastos eilinės sesijos metu“,- ketvirtadienį „Žinių radijui“ kalbėjo M. Navickienė.

Ministrė sako suprantanti ir opozicijos kritiką, tačiau pažymi, kad valdantiesiems tenka atsakomybė ne tik siūlyti įvairius išlaidas didinančius sprendimus, bet ir skirti dėmesį fiskalinei drausmei. Ji akcentuoja, kad priemonės, leisiančios sumažinti šildymo sąskaitas, jau yra priimtos su šių metų biudžeto projektu.

„Būnant Vyriausybėje ir valdančiojoje daugumoje labai svarbu atsakingai ir tvariai planuoti savo resursus. Ir man atrodo, kad tos priemonės, kurias mes numatėme 2022 m. biudžete, iš tiesų socialiai atsakingas ir subalansuotas biudžetas, taip pat ir išplėsta šildymo kompensacija, kad jautriausi visuomenės nariai galėtų gauti papildomą paramą dėl išaugusių šildymo sąskaitų. Visi tie sprendimai jau yra priimti, todėl man atrodo, kad papildomi dalykai gali būti priimti ir eilinės sesijos metu“,- tikino ji.

Tuo metu vertindama prezidento siūlymą dar sparčiau didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD), M. Navickienė atkreipė dėmesį, kad dar praėjo per mažai laiko nuo šių metų pradžios, kai įsigaliojo pastarasis NPD didinimas.

„Šiame etape, kai biudžetas yra veikiantis ir priimtas tik mėnesį ir mes matome, kad tam tikrų priemonių poveikį, kaip antai atlyginimų didėjimą dėl jau priimto NPD padidinimo su biudžetu, žmonės pajaus tik vasario mėnesį“,- aiškino politikė, kartu paragindama diskutuojant ir siūlant sprendimus, įvertinti jų poreikį, o nesivadovauti emocijomis.

„Dabartiniu metu mums reikia susitelkus ir susikaupus išgyventi šitą kainų šuolį, priėmus tam tikrus svarbiausius sprendimus, kurie gyventojams tai padeda padaryti. Mažiau koncentruotis į problemų eskalavimą, kurios dar nėra tokios aštrios, o galimai sumažėjus infliacijai ir nebus. Ir jeigu atsirastų tokios aplinkybės, kad būtų reikalingi papildomi sprendimai, tada jau jų ir ieškoti“,- tvirtino M. Navickienė.

Valdantieji trečiadienį nusprendė atsitraukti nuo minties vasario viduryje surengti neeilinę Seimo sesiją.

Kaip teigė konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, nėra pagrindo skubėti priimti sprendimus, turėsiančius amortizuoti energijos kainų kilimą. Bet kuriuo atveju, pažymėjo politikė, sprendimai dėl mokestinių lengvatų šildymui būtų priimami atgaline data. Panašiai trečiadienį argumentavo ir premjerė Ingrida Šimonytė.

Tai, kad gali būti surengta neeilinė Seimo sesija, pastarąją savaitę Eltai užsiminė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Pasak jos, neeilinė sesija būtų surengta siekiant priimti sprendimus dėl išaugusių energijos kainų amortizavimo. Tai, kad vasarį gali įvykti neeilinė Seimo sesija, leido suprasti ir pati premjerė I. Šimonytė.

Vyriausybei praėjusios savaitės trečiadienį pritarus centralizuotam šildymui taikyti 0 proc. lengvatinį PVM tarifą, taip pat skirti papildomus 35 mln. eurų paramai nuosavai nutolusiai saulės elektrinei įsigyti, I. Šimonytė pažymėjo, kad šie klausimai Seimą galėtų pasiekti neeilinėje sesijoje skubos tvarka.

Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui trečiadienį taip pat pateikė infliacijos padarinių amortizavimui skirtus įstatymų projektus. Šalies vadovas siūlo didinti NPD nuo 460 iki 510 eurų bei išmokėti vienkartines 100 eurų išmokas labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.