Didelio pinigų kiekio įliejimas į Lietuvos ekonomiką ir to nulemta infliacija ilguoju laikotarpiu gali neigiamai atsiliepti šalies konkurencingumui, mano Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos (VPVA) prezidentas Sigitas Besagirskas. Pasak jo, spartus atlyginimų augimas šalyje susijęs ne su aukštais sukuriamos pridėtinės vertės didėjimo tempais, tačiau pirmiausiai su valstybės vykdytomis skolinimosi ir pigių pinigų politikos programomis.

„Atlyginimų kėlimas buvo pakankamai rekordinis, bet jis buvo ganėtinai netvarus. Nes valstybė pasiskolino daug pinigų ir įliejo juos į rinką. Kadangi darbo užmokestis labiausiai augo valstybiniame sektoriuje, o valstybinio sektoriaus didžiausias skaičius darbuotojų yra Vilniuje, tai natūralu, kad Vilniuje tai (infliacija – ELTA) galbūt pasijuto ir mažiau“, – „Žinių radijui“ pirmadienį sakė S. Besagirskas.

VPVA vadovas pabrėžia, kad dėl didelio masto infliacijos verslas patyrė tam tikrų rizikų.

„Viena didžiausių rizikų – darbuotojai. Kadangi viskas brangsta, arba, kitaip sakant, pinigai pinga – atsiranda didelis darbuotojų spaudimas kelti darbo užmokestį, kad jie galėtų gyventi bent jau taip, kaip galėjo gyventi lyg šiol“, – aiškino S. Besagirskas, kartu pridurdamas, kad tokia situacija gali nulemti ir įmonių investicijų mažėjimą.

„Tuo tarpu verslo kuriama pridėtinė vertė taip greitai neauga. Tai reiškia, kad įmonės turi mažinti savo vidinius resursus, pelnus. Bet kas svarbiausia, tai mažinti investicijas“, – akcentavo jis.

Būtent dėl netvaraus atlyginimų augimo bei investicijų į pridėtinę vertę mažėjimo, VPVA prezidento nuomone, Lietuva gali prarasti savo konkurencingumą tarptautinėse rinkose. Jis akcentuoja, kad nepaisant augančios infliacijos, pridėtinės vertės į užsienį savo produktus eksportuojančios įmonės taip greitai padidinti negali, kadangi kainų kėlimas yra apribotas konkurencijos.

„Jeigu mes veikiame vidaus rinkoje, atskirais atvejais tai įmanoma padaryti. Mes matome būsto rinką ir t.t. Bet jeigu mes eksportuojame, tai ta kaina yra tokia, kokia yra ir mes negalime patys labai jos paveikti. Jeigu, pavyzdžiui, Lenkijos gamintojas arba Latvijos gamintojas siūlo mažesnę kainą, tai tiesiog iš mūsų nepirks“, – tvirtino S. Besagirskas.