Opozicinės Socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas šalies vertybinės užsienio politikos bankroto iliustracija laiko faktą, kad Baltarusijos valstybinės chemijos įmonės „Belaruskalij“ produkcija vis dar keliauja per Lietuvą. Pasak jo, klausimo dėl sankcijų įvedimo kėlimas tarptautiniu lygmeniu, patiems nesiimant atitinkamų veiksmų, tiesiog iliustruoja Ministrų Kabineto dviveidiškumą.

„Tai yra vertybinės užsienio politikos bankrotas. Tai yra akivaizdu. Nes jeigu valstybė priima kažkokius sprendimus, kreipiasi į Europą ir pasaulį kviesdama solidarumui dėl sankcijų Baltarusijoje ir po to pati mėgina išvengti tų sankcijų ekonominio poveikio, tai yra mažų mažiausiai nesolidarus ir nesąžiningas veikimas“, – ketvirtadienį Seime atsakydamas į žurnalistų klausimus teigė G. Paluckas.

Socialdemokratas atmeta galimybę, kad „Lietuvos geležinkelių“ vadovybė mokėjimus iš Baltarusijos įmonės priėmė be Vyriausybės žinios.

„Aš tikrai netikiu, kad niekas su niekuo nederino ir geležinkelių vadas paėmė ir savarankiškai, savavališkai kažką padarė. Tai yra neformalus institucijų apsitarimas ir derinimas. Tai yra tokio dviveidiško veikimo vaisius“, – įsitikinęs jis.

Parlamentaro nuomone, dėl susiklosčiusios situacijos atsakomybę pirmiausiai turėtų prisiimti premjerė Ingrida Šimonytė ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„Man akivaizdu, kas yra kaltas dėl susiklosčiusios situacijos - užsienio politikos pagrindinis vadas ir Vyriausybės vadovė. Tuo tarpu visi kiti yra tik tai grandinės dalys. Būtų labai nesąžininga ir neteisinga tą atsakomybę permesti tiems, kurie savarankiškai ar savavališkai tokių sprendimų tikrai nepriiminėja“, – tvirtino G. Paluckas.

G. Surplys: LVŽS aiškinsis, kodėl sankcijoms nebuvo pasiruošta

Prieš ketvirtadienio Seimo posėdį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Giedrius Surplys žurnalistams apgailestavo turįs skelbti Lietuvos vertybinės politikos bankrotą.

„LŽVS turi su giliu liūdesiu konstatuoti vertybinės politikos bankrotą. Man įdomu, kad vyriausybė keturis mėnesius kovojo už demokratiją Kinijoje ir visame pasaulyje, o šiandien bėga paskui Lukašenkos trąšų traukinį“, – konstatavo G. Surplys.

Anot jo, nestabdydama trąšų tranzito, Lietuva pamynė artimų partnerių ir Baltarusijos opozicijos ginamas demokratines vertybes.

„Pirmiausia traktuojame tai kaip didelę nepagarbą Lietuvos strateginiam partneriui JAV. Antras dalykas,tai yra spjūvis į veidą Baltarusijos žmonėms, kurie kovoja už demokratiją ir mes taip pasirodome", – teigė politikas.

Parlamentaro įsitikinimu, valdančiųjų iki šiol vykdyta demokratinių vertybių puoselėjimo politika pasirodė esanti veidmainiška.

„Situacija yra tragikomiška, kadangi deklaravome labai vertybinę politiką, o pasirodė, kad esame žmonės, žaidžiantys už nugaros. Tenka atsiprašyti Lietuvos strateginių partnerių, JAV, kad situacija šiandien tokia, kad bėgame paskui Lukašenkos traukinį“, – LVŽS poziciją apibendrino G. Surplys.

LVŽS parlamentaras atskleidė, kad jo partija raštu kreipsis į „Lietuvos geležinkelius“ ir prašys įrodyti, kad bendrovė apie gautą avansą informavo Užsienio reikalų (URM) ir Susisiekimo ministerijas, o valdantieji žinojo apie esamą situaciją ir nieko nedarė. Taip pat LVŽS kreipsis į URM su prašymu pasiaiškinti, kodėl Vyriausybė nepasiruošė JAV sankcijų įsigaliojimui.

Politikas taip pat pasiūlė Vyriausybei „labai rimtai pasvarstyti“ apie užsienio reikalų ir susisiekimo ministrų atstatydinimą.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: Vyriausybės vykdoma politika pasitikime

Tačiau valdančiosios Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad frakcija Vyriausybės vykdoma politika pasitiki. Jos teigimu, teisinis problemos sprendimo kelias galbūt ir nėra teisingiausias, tačiau laikydamasi teisės viršenybės Vyriausybė elgiasi teisingai.

„Vyriausybės vykdoma politika pasitikime. Vyriausybė veikia pagal teisės viršenybės principus ir tarptautinius įsipareigojimus. Ar tai visada visus valstybėje gali pradžiuginti ir sakyti, kad štai yra teisingas sprendimas, yra vienas klausimas Bet kad tai yra teisėti sprendimai – tai yra faktas“, – žurnalistams sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

V. Čmilytė-Nielsen: turime žiūrėti, kokie sprendimai gali būti padaryti dabar

Tuo metu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen laikosi pozicijos, kad pasiruošti sankcijų įvedimui tiesiog galėjo nepakakti laiko.

„Ministras vakar komentuodamas minėjo, kad ne visi sprendimai gali būti daromi taip greitai, matyt, ir pati įmonė nesureagavo laiku“, – žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Mes turėtume žiūrėti, kokie sprendimai gali būti daromi dabar. Tikrai žinau, kad Vyriausybė tam skiria didelį dėmesį“, – pridūrė ji.

Vis tik Seimo pirmininkė pabrėžė, kad būtina imtis veiksmų, jog susiklosčiusi situacija niekam nesukeltų abejonių griežta Lietuvos laikysena dėl sankcijų Baltarusijai.

„Lietuvos pozicija sankcijų atžvilgiu niekam neturi kelti klausimų. Kaip suprantu, Vyriausybėje imamasi sprendimų, kurie artimiausiu metu užtikrins, kad dėl to tiesiog nebūtų jokių abejonių“, – pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen.

Trečiadienį įsigaliojo JAV sankcijos baltarusiškoms trąšoms. Tačiau kol kas dėl teisinių niuansų trąšų tranzitas per Lietuvą toliau tęsiamas.

Šių metų rugpjūtį paskelbtos JAV sankcijos numato, kad iki šių metų gruodžio 8 d. visi JAV fiziniai ir juridiniai asmenys privalo užbaigti sandorius su Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“. Po šios datos Lietuvoje veikiantys bankai linkę nebeaptarnauti „Belaruskalij“ atliekamų mokėjimo pavedimų.

Tuo metu „Lietuvos geležinkelių“ grupei priklausanti krovinių geležinkeliu vežimo bendrovė „LTG Cargo“ skelbia, kad gruodį teiks trąšų gabenimo paslaugas „Belaruskalij“. Pagal galiojančią sutartį Baltarusijos bendrovė už jas atsiskaitė iš anksto.

Dėl susidariusios situacijos „Lietuvos geležinkeliai“ konsultuojasi su Lietuvos, ES ir JAV institucijomis, tarp kurių – JAV Iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuras (OFAC).

Skaičiuojama, kad iki šiol „LTG Cargo“ per metus vidutiniškai gabeno per 10 mln. tonų „Belaruskalij“ krovinių už maždaug 60 mln. eurų.

Ketvirtadienį Vyriausybėje aptarti galimybes stabdyti trąšų tranzitą per Lietuvą rinksis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų komisija. Į ją trečiadienį kreipėsi susisiekimo ministras Marius Skuodis.