Apie tai, kokie pokyčiai pensijas gaunančių senjorų laukia jau kitąmet, kalbiname socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienę.

– Ministre, senjorai sulaukė žinios, kad kitąmet didės pensijos. Kam jos didės ir kas pajus didžiausią pokytį?

– Didžiausią teigiamą poveikį pajus sumokėjusieji daugiau įmokų – per savo darbinę karjerą didesnį atlyginimą gavę ir ilgesnį stažą turintys, taip pat mažiausias socialinio draudimo pensijas gaunantys senjorai.

Pensija susideda iš bendrosios ir individualiosios dalies. Noriu visus nuraminti, kad skaičiuojant senat­vės pensiją ir dabar, ir ateityje lygiai taip pat bus svarbu ir bendroji, ir individualioji jos dalys, o kartu ir žmogaus išdirbti metai, t. y. stažas. Bendrosios pensijos dalies paskirtis – užtikrinti minimalias pensininkų pajamas, o štai individualiosios pensijos dalies dydis – tai per ilgus darbo metus mokėtų įmokų rezultatas: kuo ilgiau žmogus dirbo, kuo daugiau uždirbo ir mokėjo mokesčių, tuo jo pensija senatvėje bus didesnė.

Preliminariai skaičiuojame, kad 2022 m. vidutinė pensija didės nuo 414 eurų iki 465 eurų, 2024 m. – iki 544 eurų. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2022 m. didės iki 489 eurų, o 2024 m. sieks 576 eurų. Šie skaičiai iliustruoja vidutinius pensijų augimo rodiklius, bet kiekvieno senjoro situacija individuali ir, atsižvelgiant į stažą ir mokėtas įmokas, pensija indeksuojama individualiai.

– Kodėl svarbu didinti mažiausias pensijas?

– Ir šiuo metu valstybė rūpinasi mažiausių pensijų gavėjais, kai jiems kas mėnesį prie pensijos išmokama priemoka. Tai solidarumo principas, kai visi rūpinamės tais, kurių pajamos ypač mažos. Toks paramos modelis labai sudėtingas, imlus laikui ir žmogiškiesiems resursams. Tad pamažu siekiame atsisakyti priemokų ir taikyti bendrosios pensijos dalies universalumą. Negalime palikti likimo valiai sunkiausiai gyvenančių senjorų, turime spręsti jų skurdo ir atskirties problemą. 2020 m. skurdo rizikos lygis šalyje siekė beveik 21 proc., didžiausias jis buvo tarp senjorų ir siekė 36 proc.

Bendrosios pensijos dalies didinimas palies apie 70 tūkst. pensininkų, iš kurių net du trečdaliai yra moterys, dėl įvairių gyvenimo aplinkybių negalėjusios sukaupti daugiau stažo, nes prižiūrėjo artimuosius, augino vaikus. Kitąmet turintys bent minimalųjį pensijų draudimo stažą gaus viso dydžio bendrąją pensijos dalį, o ne dalį jos (proporcingą įgytam stažui), kaip buvo iki šiol. Tikimės, kad pokyčiai pensijų sistemoje padės sumažinti skurdo lygį vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių grupėje ir jis sumažės bent 2 procentiniais punktais 2024-aisiais.

– Tad kodėl verta kaupti didesnį stažą?

– Visus noriu dar kartą nuraminti. Naujas pensijų modelis ir spartesnis bendrosios pensijos dalies augimas jokiu būdu nepanaikina turimo pensijų draudimo stažo įtakos bendram pensijos dydžiui. Kas dirbo ilgiau, mokėjo daugiau mokesčių, planuojama didesnė socialinio draudimo pensijos individualioji dalis. Kitaip tariant, augs pensijos tų, kurie sumokėjo daugiau socialinio draudimo įmokų, o už stažą, didesnį nei nustatytas būtinasis, pensijos ir toliau bus papildomai didinamos daug sparčiau, nei tai numato pensijų indeksavimo mechanizmas.

– Kaip pensijos augs ateityje? Ar kada nors pasieksime Vakarų lygį?

– Kitąmet daug spartesnis, nei numatyta Pensijų indeksavimo įstatyme, pensijų augimas – tik pirmas žingsnis. Ir toliau kasmet pensijos bus indeksuojamos išlaikant nuoseklų jų augimą. Atkreipčiau dėmesį, kad indeksavimą susiejome su papildomais rodikliais – vyresnio amžiaus skurdo rizikos lygiu ir vidutinės pensijos bei šalies vidutinio darbo užmokesčio santykiu. Šie papildomi saugikliai leis užtikrinti pensijų augimą iki tol, kol vidutinė senatvės pensija pasieks 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio arba kol pagyvenusių asmenų skurdo rizikos lygis sumažės iki 25 proc.

Jeigu norime, kad pensijos artėtų prie vakarietiškų, pirmiausia turi augti dirbančiųjų darbo užmokestis, turime stengtis, kad žmonės liktų ir dirbtų Lietuvoje, ir skatinti juos dirbti legaliai.

– Ar tiesa, kad nuo Naujųjų metų vienišo asmens išmoka senjorams ir neįgaliesiems bus skiriama be prašymo?

– Taip, vienišo asmens išmoka bus skirta automatiškai ir mokama be atskiro asmens prašymo raštu ar telefonu, kaip yra iki šiol. Ją gaus ir senatvės pensijos amžių sukakę ir neįgalūs asmenys, neturintys teisės gauti socialinio draudimo pensijos ar šalpos pensijos.

Vienišo asmens išmoka bus mokama ir socialinio draudimo senatvės pensijų gavėjams, kurie yra pateikę prašymą atidėti šios pensijos mokėjimą. Be to, padidės vienišo asmens išmokos gavėjų ratas. Išmoka pasieks ir tuos vienišus žmones, kurie apie tai, kad turi teisę gauti vienišo asmens išmoką, galbūt ir nežino.

Skaičiuojama, kad nuo kitų metų pradžios 32 eurų dydžio vienišo asmens išmokos priklausys apie 280 tūkst. vienišų neįgaliųjų ir pensinio amžiaus žmonių, t. y. beveik penkis kartus daugiau nei iki šiol.

– Kada šią išmoką gaus vieniši senjorai, kurie tokią teisę įgis nuo 2022 m. pradžios?

– Vienišo asmens išmokos gavėjai, kuriems ši išmoka priklausys nuo 2022 m. pradžios, išmoką ir susidariusią nepriemoką už kelis mėnesius gaus iki kovo pabaigos.

Vienišo asmens išmoka bus pristatoma tokia pačia tvarka, kaip ir pensija ar šalpos išmoka. Jeigu, pavyzdžiui, šalpos senatvės pensija pristatoma į namus, tai ir vienišo asmens išmoka ten bus pristatyta. Jei šalpos neįgalumo pensiją žmogus gauna į asmeninę sąskaitą, tai ir šią išmoką gaus į tą pačią sąskaitą.

Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensija neturės įtakos kitoms asmeniui priklausančioms kas mėnesį mokamoms išmokoms ar kompensacijoms, taip pat skiriamai piniginei socialinei paramai sumokėti už socialines paslaugas.