Sakoma, jei nepakeisi krypties, gali atsidurti ten, kur eini. Klausimus apie tai, kur iš tiesų mes einame, vengdami skiepytis, kelia ir vis daugiau žinomų žmonių.

Lietuvos statistikos departamento Statistikos sklaidos ir komunikacijos skyriaus analitikas dr. Jonas Bačelis birželio 21 d., kai bent viena doze buvo paskiepyti apie 49 proc. gyventojų, teigė, kad išlaikydami tuometį tempą mokslo metų pradžioje būtume galėję turėti 70 proc. vakcinuotų gyventojų. Prie jų pridėjus natūraliai imunizuotus, būtų jau visai solidu. Tačiau įsibėgėjo vasara, užsikrėtusiųjų sumažėjo, ir dalis lietuvių nutarė, jog pandemija ir vakcinacija truputį palauks – laikas atostogauti. Iki šiol imunizuoti tik vos daugiau nei pusė šalies gyventojų, ir taip nutiko ne dėl to, kad vakcinų trūktų.

Netikėtos kliūtys vakcinacijai

Kaip sako ekonomistas Nerijus Mačiulis, matant nukritusį užsikrėtimų koronavirusu atvejų ir mirčių nuo COVID-19 ligos skaičių, gali apimti pavojingas ramybės jausmas.

„Vis dėlto dabartinėje situacijoje apima stiprus déjà vu − praėjusią vasarą namuose pamiršę nutrintas kaukes taip pat mėgavomės gėrimais perpildytuose baruose, masiniais renginiais ir nevaržoma socializacija. Tačiau pergalė ir džiaugsmas buvo trumpalaikiai, metus baigėme su rekordine koronoviruso banga ir beveik rekordiniu perteklinių mirčių skaičiumi.

Dabartinė situacija nuo praėjusios vasaros skiriasi tik vienu svarbiu aspektu – mes jau turime saugias, efektyvias ir visiems prieinamas vakcinas. Vis dėlto kelią pastojo netikėtos problemos − dalis visuomenės ignoruoja informaciją ir įrodymus iš patikimų mokslinių šaltinių“, – apgailestauja pašnekovas.

Pasiskiepijo ir ragina kitus

Menininkas dr. Algirdas Gataveckas nuo COVID-19 pasiskiepijo, vos tik jam buvo suteikta tokia galimybė. „Nesirinkau vakcinos, pasitikiu visomis, nes visos yra sukurtos ir patikrintos mokslininkų. Tiesiog džiaugiausi, kad galiu pasiskiepyti“, – sako dr. A. Gataveckas. Po skiepo vyrui sukilo temperatūra, tačiau jis nė kiek neišsigando, nes apie vakcinos poveikį žinojo ir buvo tam pasirengęs. „Tai tikrai joks vakcinos brokas, o normali organizmo reakcija, formuojanti imunitetą. Kiekvieno žmogaus organizmas skirtingas, tad ir reakcijos gali skirtis – vienas nieko nejaučia, kitam keletą dienų tenka pabūti ramiau“, – kalba menininkas, vakciną vadinantis COVID-19 ligos portretu. Taigi, jei ir tenka sunegaluoti, geriau nuo „portreto“, t. y. ligos imitacijos, nei nuo tikro viruso, kuris gali ilgam prikaustyti prie ligoninės lovos.

Kol vieni pasiskiepiję stebi, kaip gyvensime toliau ir ką kalba melagienų prisiskaitę aplinkiniai, dr. A. Gataveckas drąsiai stoja mokslo pusėn. „Savo aplinkoje turiu nemažai abejojančiųjų vakcinos saugumu ir nauda. Man atrodo, svarbu su jais kalbėtis: galbūt pakeisiu bent vieno žmogaus nuomonę ir jis pasiskiepys. Tai bus naudinga ir jam, ir visuomenei. Išties keista, kai vienais mokslo pasiekimais naudojamės, o kitus atmetame. Aš pasitikiu mokslu ir medikais“, – teigia dr. A. Gataveckas.

Laisvė keliauja kartu su atsakomybe

Dėl sustojusios vakcinacijos, pasak ekonomisto N. Mačiulio, didėja tikimybė, kad gali pasikartoti praėjusių metų scenarijus. „Neišvengiamai turime užduoti nepatogius klausimus: ar gelbėdami tuos, kurie atsisakė skiepų, turime aukoti tuos, kurie nesulauks būtinų operacijų, ar turi kentėti tie, kuriems laiku nebus diagnozuotos vėžinės ligos? Ar turime rizikuoti visais kitais visuomenės nariais, kurie kentės nuo streso ir jo sukeliamų ligų? Ar galime aukoti ištisą moksleivių kartą, kuri negaus adekvačių mokymo paslaugų?

Manau, kad valstybė negali ir neturi prisiimti visos finansinės piliečio gelbėjimo naštos, jei tas pilietis atsisakė nemokamų ligai kelią užkertančių skiepų. Vertėtų žinoti, kad vidutinė koronavirusu sirgusio paciento gydymo kaina siekė apie 2 tūkst. eurų, o kai kurių sunkiai susirgusių žmonių gydymas kainavo daugiau kaip 100 tūkst. eurų“, – sako ekonomistas.

N. Mačiulio manymu, galimybių pasas turėtų įgyti dar daugiau galių. „Prancūzija, paskelbusi, kad restorane, bare ar prekybos centre galės apsilankyti tik pasiskiepiję arba parodę neigiamą testą, sulaukė norinčiųjų pasiskiepyti antplūdžio. Kartais skepticizmas ar tingėjimas skiepytis yra greit išgydomas“, – mano pašnekovas. O kaip reikalavimas gerbti asmens teises ir laisves? Kaip sako N. Mačiulis, žmogaus laisvė mojuoti kumščiais baigiasi ten, kur prasideda kito žmogaus nosis. „Laisvė nesiskiepyti ir nešioti virusą po masinio susibūrimo vietas irgi nėra absoliuti“, – tvirtina pašnekovas.

Pilietiški ir draugiški vieni kitiems

Raginimuose skiepytis ne kartą girdėjome mintį, jog tai yra pilietiška. Tai reiškia, kad skiepydamiesi ne tik apsaugome save nuo pavojingos ligos, bet ir saugome visuomenę, kuriame kolektyvinį imunitetą, kad koronavirusas nebeturėtų kur plisti. Jei vakcinacija yra pilietiškumo egzaminas, tenka pripažinti, kad jo dar neišlaikėme – sustojome ties 50 proc. Įdomu, jog tai yra maždaug tiek, kiek piliečių ateina balsuoti per rinkimus. Kaip paskatinti, įkvėpti ir padrąsinti žmones būti aktyvesnius? Galime tai daryti kiekvienas asmeniškai – kalbėtis su giminaičiais, draugais, pasidalinti asmeninėmis istorijomis.

Kai kurie žmonės klaidingai tvirtina, jog daugybė gyventojų jau persirgo, todėl greičiausiai mes jau turime kolektyvinį imunitetą. Mokslininkų skaičiavimu, kolektyviniam imunitetui natūraliai pasiekti reikėtų apie 67 proc. persirgusių gyventojų. Tokių skaičių šalyje tikrai neturime ir nenorėtume turėti, nes jų pasiekti be didelių netekčių neįmanoma.

Mokslininkai ir specialistai renkasi skiepus

Verta paminėti faktą, kad mokslo bendruomenė visame pasaulyje yra pasiskiepijusi daugiausia – pradedant gydytojais ir baigiant aukštųjų technologijų įmonėmis. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) esančio Silicio slėnio (JAV regionas, kuriame yra įsikūrę tūkstančiai informacinių technologijų įmonių) vakcinacijos rodiklis jau perkopė 80 proc. Dar geresnę imunizaciją turi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) Biotechnologijos institutas.

„Remiantis darbuotojų apklausa, mūsų institute imunizacijos prieš koronavirusą lygis jau 98 proc., – džiaugiasi Gyvybės mokslų centro mokslo darbuotoja ir lektorė dr. Miglė Tomkuvienė. – Keli procentai persirgusių, visi kiti – pasiskiepiję. Panašus procentas ir Lietuvos kariuomenėje. Vadinasi, įmanoma! Jei ne visoje Lietuvoje, tai bent atskirose bendruomenėse įmanoma pasiekti tokį procentą, kuris užkirstų kelią netgi delta atmainai. Išsikelkite tokį tikslą ir savo darbovietėse. Vakcinų užtenka, dabar reikia tik noro pasijudinti ta linkme.“

Projektas iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.