Valdančiųjų frakcijų atstovai kritikuoja prezidento veto įstatymo pataisoms, numatančioms už privalomą testavimą darbuotojams mokėti savo lėšomis. Anot jų, jei sprendimo būdai kovoje su pandemija prezidentui nepriimtini, jis turėtų pateikti savo argumentuotus siūlymus.  

„Vyriausybė pasiūlė sprendimą, jam buvo Seime pritarta ir prezidentas jį vetavo. Norėtųsi išgirsti, tai koks yra prezidento pandemijos valdymo siūlymas?“, – Eltai sakė Laisvės frakcijos Seime seniūnė Ieva Pakarklytė.

„Siūlymas buvo pagrįstas, nes nemokamas testavimas nėra nemokamas. Mes žinome, kad nemokamų pietų nebūna ir tuos testus apmoka mokesčių mokėtojai, kurie yra atsakingi pasiskiepiję žmonės“, – pridūrė Laisvės frakcijos seniūnė.

I. Pakarklytės teigimu, nors prezidentas Vyriausybės iniciatyvoms skatinti skiepytis nepritaria, jo paties pozicija iki galo nėra aiški.  

„Dėl pandemijos valdymo matome jau iš Prezidentūros pozicijos mėtymosi – žingsnis į priekį, žingsnis atgal, bet nėra aiškumo. Tą poziciją mes matėme per pastarąjį pusmetį: nuo per mažai dėmesio vakcinacijai iki perlenktos lazdos, o štai dabar – darbuotojų apmokamo testavimo įstatymo vetavimo“, – sakė I. Pakarklytė.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas mano, kad prezidentas sprendimą priėmė nesivadovaudamas savo įsitikinimais, tačiau laikydamasis populistinės pasaulėžiūros.

„Prezidentas nori įtikti visiems, sakydamas, kad yra už skiepus, taip pat yra ir už tuos, kurie nenori skiepytis, kurie yra prieš skiepus. Ar ilgai prezidentui pavyks išsilaikyti ant siauro lyno, aš nežinau. Bandymas įtikti visiems nėra pasaulėžiūra, tai yra populizmas“, – sprendimą kritikavo E. Gentvilas.

Jo teigimu, visi turi vienodas sąlygas pasiskiepyti, todėl palaikyti nenorinčius skiepytis yra nesąžininga pasiskiepijusių atžvilgiu. Anot jo, valstybė neprivalo apmokėti skiepytis atsisakančių asmenų testų, kai egzistuoja nemokama alternatyva – vakcina.

„Sudaryta galimybė pasinaudoti valstybės lėšomis apmokėtomis vakcinomis. Bet prezidentas deklaruoja, kad mokesčių mokėtojai vis tiek privalo mokėti antivakseriams, bailiams, kurie net ir testo nenori darytis už savo pinigus, nenori vakcinuotis už Lietuvos pinigus“, – sakė E. Gentvilas.

„Dabar visi mokesčių mokėtojai savo pinigais turės mokėti tiems, kurie sąmoningai nesivakcinuoja ir rodo visiems vidurinį pirštą, sakydami, kad niekur jūs nedingsite, savo pinigais mokėsite už testus už mane“, – prezidento vetavimą kritikavo E. Gentvilas.

Prezidento atmestos Žmogaus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisos, numato, kad nenorintieji skiepytis už privalomus testus nuo koronaviruso privalo susimokėti patys. Sutikus darbdaviui, testavimosi kaštus padengtų jis. Pasak prezidento, sprendimas nesavalaikis dėl epidemiologinės situacijos Lietuvoje.

„Ekstremalios situacijos metu valstybė privalo pasirūpinti žmonių sveikatos apsauga ir užtikrinti, kad visiems būtų prieinamas skiepijimas, testavimas ir gydymas. Šių procesų negalima priešpastatyti vienas kitam“, – pirmąją priežastį įvardijo prezidentas.

Pasak jo, sumažėjęs testavimosi prieinamumas apsunkintų pandemijos valdymą.

„Kuo daugiau galimybių pasitikrinti, tuo mažiau prielaidų virusui sklisti“, – sakė prezidentas.

Trečiasis motyvas, pažymi G. Nausėda, susijęs su visuomenėje juntamu susipriešinimu. Anot prezidento, ir taip nesutarianti visuomenė, priėmus šį įstatymą dar labiau susiskaldytų.

„Mokamo privalomo testavimo įsigaliojimas toliau skaldytų visuomenę, mažintų pasitikėjimą valstybe ir nespręstų pagrindinių nesiskiepijimo priežasčių – baimės ir dezinformacijos“, – dėstė valstybės vadovas.

Politologė: prezidentas sprendimą dėl veto priėmė vertindamas, kas palankiau jo reitingams

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pranešė vetuojantis valdančiųjų iniciatyva priimtas įstatymo pataisas dėl nepasiskiepijusių darbuotojų mokėjimo už COVID-19 testus iš savų lėšų. Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja Rima Urbonaitė įsitikinusi, kad šalies vadovas šį sprendimą priėmė vertindamas ne iniciatyvos efektyvumą, o tai, koks sprendimas palankesnis jo paties reitingams.

„Manau, daugelis tikrai puikiai suprato, kad prezidentas skaičiuos, prezidentas tikrai žiūrės ir ne tik per efektyvumo prizmę, bet galų gale ir per savo paties reitingų prizmę. Tai yra tam tikra nuolaida daroma tiems, kurie ne tik kad nenori vakcinuotis, bet dar ir siekia testuotis mūsų visų sąskaita“, – Eltai teigė R. Urbonaitė.

„Testavimasis nėra nemokama paslauga, už šią paslaugą mokame mes visi, nes nėra tokių pinigų, kurie būtų asmeniškai vieno politiko arba kito politiko“, – pridūrė ji.

Politologė įsitikinusi, kad prezidento pateikti argumentai, kad mokami testai nuo COVID-19 nepasiskiepijusiems asmenims skaldo visuomenę, yra nepakankami. Ji taip pat pabrėžia, kad etapas, kai visuomenę vakcinuoti galima skatinant gyventojų sąmoningumą, taip pat jau praeityje.

„Mes matome dar vieną pataikavimą tiems, kurie nepriima sprendimų, kurie yra gyvybiškai svarbūs ir jiems patiems, ir jų artimiesiems. Tai, man atrodo, kad tie prezidento argumentai, kuriuos pateikė jis, kad čia labiau skaldantis visuomenę sprendimas ir kad čia reikia ieškoti priemonių, kurios didina sąmoningumą, jie iš esmės yra gana tušti. Todėl, kad mes puikiai suprantame, kad sąmoningumas ir jo pademonstravimas turėjo būti gerokai anksčiau“, – sakė politologė.

R. Urbonaitė teigia, kad šiuo metu nepasiskiepijusius asmenis paskatinti skiepytis gali tik šį pasirinkimą padarius nepatogų.

„Akivaizdu, kad dabar nelabai daug liko priemonių, kaip tuos žmones įtikinti, išskyrus tai, jog padarytume, kad jiems tai būtų nepatogu. Prezidentas nusprendė padaryti, kad ir toliau būtų patogu, ir toliau galėtų tie žmonės nejausti jokio diskomforto dėl to, kad yra nepasiskiepiję“, – pabrėžė politologė.

„Tai dabar galima tik paprašyti prezidento, kad jis ne tik tiesiog paragintų žodžiu, bet pats važinėtų po kaimus, po ligonines, poliklinikas, kitas visas įstaigas ir pats asmeniškai ragintų žmones, su jais kalbėtųsi ir dirbtų tą darbą, kuris, anot jo, gali padėti. Tai tegu tai parodo savo pavyzdžiu“, – akcentavo ji.

Politologė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad prezidentas pranešti apie tai, kad vetuoja įstatymą, „tempė iki paskutinės minutės.“ R. Urbonaitės manymu, taip G. Nausėda naudodamasis susidariusia situacija kursto papildomas intrigas.

„Prezidentas, panašu, kad pasinaudoja tokiomis situacijomis, kad dar sukurtų papildomas intrigas visiems. Tai nežinau, kam to reikia“, – sakė ji.