Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė aiškina, kad verslui kitų metų valstybės biudžete numatytų pagalbos priemonių COVID-19 padarinių kompensavimui praktiškai nėra numatyta, kadangi Vyriausybė tikisi, jog pandemiją pavyks suvaldyti ir be karantino.

Tačiau ministrė atkirto šiuo metu nemažai daliai verslų taikomo Galimybių paso kritikams, kad, atsisakius šios priemonės, šalyje tektų įvesti karantiną ir vienodus ribojimus taikyti tiek pasiskiepijusiems, tiek nepasiskiepijusiems.

„Tikslas yra visomis priemonėmis siekti, jog Lietuvoje nebūtų karantino, kad mums nereikėtų uždaryti veiklų, riboti verslų darbo laiko ir kt.

Toks yra pagrindinis tikslas. Dabar jau kokius tris mėnesius mes girdime šen ir ten pasipiktinimą, kad galioja Galimybių pasas, gal galite jį atšaukti. Tai, mielieji, aš noriu pasakyti, jog, šitaip augant atvejų skaičiui, kitoje svarstyklių pusėje yra karantinas“, – „Žinių radijui“ teigė A. Armonaitė.

„Aš ir mes Vyriausybėje darome viską, kad to karantino nebūtų“, – pabrėžė ji.

Tačiau ekonomikos ir inovacijų ministrė neatmeta, kad net ir su Galimybių pasu tam tikri griežtesni reikalavimai verslams dar gali būti pritaikyti.

„Griežtesni apribojimai, esant Ggalimybių pasui, galbūt jų dar ir bus. Aš neatmetu tokių, kur reikėtų laikytis didesnių atstumų, aukštesnių higienos reikalavimų, tvarkingai užsidėti kaukę, o ne ant smakro (vis dar kai kam sunku po pusantrų metų). Iš tikrųjų jie išliks, ir jie yra reikalingi ir būtini“, – aiškino politikė.

Vis dėlto Laisvės partijos pirmininkė išsakė lūkestį, kad Lietuvoje įvedinėti karantino, kaip tai padarė kaimyninė Latvija, nereikės.

„Tikrai nenorėčiau Latvijos scenarijaus, ir mes darome viską, kad jo nebūtų. Juo labiau, kad Lietuvoje iš tikrųjų yra daugiau pasiskiepijusių žmonių.

Mes turime apie 70 proc. žmonių, kurie turi imunitetą. Tai tikiuosi, jog skiepijimasis ir toliau vyks, jau kai kurie galės gauti ir trečią skiepo dozę, ir su skiepais bei atsakomybe mes įveiksime virusą. Tikiuosi, kad be karantino“, – sakė A. Armonaitė.

A. Armonaitė: neįsivaizduoju Vyriausybės, kuri pandemijos metu mėgintų dirbtinai neskiepyti savo žmonių

A. Armonaitė sako, kad jai buvo apmaudu išgirsti šalies vadovo Gitano Nausėdos mintį, jog skiepijimo tempai šalyje galbūt galėjo būti tikslingai sulėtinti. Pasak jos, mintys sąmoningai neskiepyti pandemiją išgyvenančios šalies gyventojų galėtų kilti tik diktatūrinės šalies valdžiai. Ministrė akcentuoja, kad siekiant spręsti su COVID-19 kylančius iššūkius, jos komanda dirba itin sunkiai, todėl tokie prezidento žodžiai yra „labai neteisingi“.

„Būdama Vyriausybės nare ir dirbdama toje ministerijoje, kuri buvo viena iš tų, kuri dalyvauja pandemijos valdyme, man, tiesą sakant, yra apmaudu tai girdėti. Nes žmonės dirba nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro, kai kurie iš jų nemato dienos šviesos ir galvoti, kad kažkas specialiai gali to nedaryti, yra labai neteisinga“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį teigė A. Armonaitė.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė įsitikinusi, kad jokios demokratinės šalies Ministrų Kabinetui net nekiltų idėja sąmoningai lėtinti šalies gyventojų vakcinacijos tempus.

„Tiesą sakant, neįsivaizduoju pasaulyje Vyriausybės, kuri globalios pandemijos metu mirštant žmonėms, žmonėms gulint intensyvios terapijos skyriuose, bandytų kažkaip dirbtinai neskiepyti savo žmonių. Gal kažkokia diktatūra, kažkur toli ir galėtų sugalvoti tokį dalyką, bet tikrai ne Europos Sąjungos šalis, kuri jau buvo išgyvenusi gana sunkų karantiną“,- tvirtino A. Armonaitė.

Prezidentas G. Nausėda praėjusį ketvirtadienį dar kartą sukritikavo Vyriausybę dėl lėtų skiepijimo tempų. Prezidentas teigė, kad prastesni nei tikėtasi skiepijimo nuo COVID-19 rezultatai yra susiję su tuo, kad „pirmoji vasaros pusė buvo pramiegota“. Be to, prezidentas svarstė, ar sulėtėję skiepijimo tempai negalėjo būti tikslingai inicijuoti – kad nebūtų pasiektas jo keltas tikslas paskiepyti 70 proc. šalies gyventojų iki vasaros vidurio.

„Dėl vakcinavimo tenka prisiminti, kad mes praktiškai pražiopsojome, pramiegojome pirmą vasaros pusę, kai, nežinau dėl kokių sumetimų, buvo dirbtinai sulėtinti skiepijimosi tempai. Galbūt dėl to, kad nebūtų pasiektas prezidento tikslas 70 proc. iki liepos vidurio. O po to, kai jau buvo pamatyta, kad susikaupė didelės vakcinos atsargos ir kad gali būti kritika iš visuomenės pusės, tada staiga imtasi verstis per galvą“, – Briuselyje žurnalistams praėjusią savaitę komentavo G. Nausėda.

Vėliau Prezidentūra patikslino šalies vadovo išsakytą mintį. Išplatintame komentare akcentuota, kad, prezidento vertinimu, būtent nepakankamas centrinės valdžios veikimas turėjo įtakos masinės vakcinacijos tempų sulėtėjimui. Prezidentūra taip pat pažymi, kad kritiškai svarbiais mėnesiais buvo visos galimybės užtikrinti efektyvius vakcinavimo procesus, visuomenės informavimo ir konsultavimo kampaniją, kurti pozityvias paskatas gyventojams.