Prezidentūros Užsienio politikos grupės vadovė Asta Skaisgirytė, komentuodama Suomijos siūlymą Baltarusijai ir Lietuvai surengti trišales technines konsultacijas dėl Astravo atominės elektrinės (AE) saugos, teigė, kad dėl šio klausimo norėtųsi sulaukti ne tik Suomijos, bet ir kitų Europos Sąjungos (ES) šalių reguliatorių įsitraukimo.

„Žinome, kad Suomijos branduolinės energetikos saugos reguliatoriaus tarnyba yra labai stipri, nes Suomijoje taip pat statomos branduolinės elektrinės. Jų, kaip ekspertų indėlis, yra labai vertinimas. Tačiau mūsų principinė pozicija ta, kad Astravas nėra dvišalis Lietuvos-Baltarusijos ar Suomijos-Baltarusijos reikalas. Tai visos ES problema. Norėtume, kad visi ES reguliatoriai būtų įtraukti į šios problemos sprendimą“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė A. Skaisgirytė.

„Norėtume platesnio įsitraukimo, Suomijos reguliatoriaus taip pat, šalia kitų ES šalių reguliatorių“, – pridūrė ji.

Baltarusija 2400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km.

Lietuva yra priėmusi sprendimą neįsileisti elektros iš Baltarusijos, kai pradės veikti Astravo AE. Tokį sprendimą yra priėmusi ir Lenkija. Lietuvos ir Latvijos pozicijos Astravo AE atžvilgiu buvo išsiskyrusios. Latviai nerodė didelio solidarumo Lietuvos interesui, kad kaimyninės šalys ateityje taip pat neįsileistų Astravo AE energijos į savo rinkas.

2017-ųjų birželį Seimas pripažino, kad Baltarusijoje, Astrave, statoma atominė elektrinė yra nesaugi ir kelianti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai.

Kol kas planuojama, kad pirmasis Astravo AE reaktorius bus įjungtas 2020 metų pirmąjį ketvirtį.