Siūlomas nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo bazės išplėtimas nėra pats tinkamiausias būdas didinti biudžetą, taip pat nepadės išvengti NT burbulų formavimosi, sako „Ober-Haus“ generalinis direktorius Audrius Šapoka.

„Tikėtina, kad labiausiai pažeidžiami socialiniai sluoksniai, pavyzdžiui, pensininkai ir mažas pajamas bei turtą turinčios šeimos, jie po šito mokesčio tarifu ir po NT mokesčio baze nepatenka. (...) Mano supratimu, žiūrint iš socialinės perspektyvos, tai nėra pats tinkamiausias būdas didinti biudžetą, nes NT bazės mažinimo potekstė, greičiausiai, yra tokia.

Antra vertus, žiūrint iš NT pokyčių perspektyvų, kažkokios reikšmingos įtakos nepadarys, nes pats mokestis (...) yra pakankamai įkandamas tiems, kurie tą turtą turi. (...) Jei kalbame apie šeimą, kuri turi 200 tūkst. eurų mokestinės vertės namą regione, jai sumokėti 0,5 proc. NT mokestį nuo perviršio tai nėra santykinai daug“, – Eltai sakė A. Šapoka.

Jo teigimu, kalbant apie išplėstą NT bazę, būtina pabrėžti, kad mokestinė vertė, nuo kurios bus skaičiuojamas NT mokestis, dažnai yra mažesnė nei reali to turto vertė.

„Kitaip tariant, nors ir tą kartelę ketinama nuleisti žemiau, bet realiai turto vertė, labai tikėtina, bus žymiai didesnė, nei Registrų centre nustatyta mokestinė vertė. Tai čia vienas aspektas. Antras aspektas, kalbant apie miestus ir teritorijas, kurie labiau gali patekti po ta išplėsta baze, tai neabejotinai didžiausi Lietuvos miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys ir tikriausiai kurortai – Druskininkai, Palanga, Neringa“, – komentavo A. Šapoka.

NT specialisto pasiteiravus, kaip jis vertina teiginius, kad mokesčio praplėtimas padėtų išvengti NT burbulų formavimosi, A. Šapokos manymu, tai jokios įtakos vadinamajam burbului nepadarys.

„Manau, kad visiškai nedaro įtakos NT burbulų formavimuisi. Tą reikia labai aiškiai suprasti. Tokios specifikos, dydžio, pločio ar gylio būsto rinkoje, kokio yra Lietuva ar Vilnius, burbulai savaime nesiformuoja, jie formuojasi dėl pasiūlos ir paklausos disbalansų, dėl neadekvačių lūkesčių. (...) Tai nematau jokių objektyvių priežasčių, dėl ko šitas NT mokestis turėtų iš esmės pakeisti NT turto kainas ar pardavimų apimtis“, – tikino jis.

Dabartinė situacija rodo, pasak jo, kad žingsnis po žingsnio Lietuva eina visuotinio NT mokesčio link.

„Aš manau, kad visuotinį NT mokestį įvesti būtų politiškai, socialiai ir viešųjų ryšių prasme sudėtingas, komplikuotas dalykas. Aš net neabejoju, kad NT apmokestinimo bazės išplėtimas yra žingsnis to mokesčio link“, – teigė A. Šapoka.

Tokiu atveju, jo teigimu, verta kalbėti apie valstybinio turto apmokestinimą.

„Apskritai, jei kalbėtume apie visuotinį NT mokestį, tai turėtume kalbėti ne vien apie fiziniams ar juridiniams asmenims, verslo subjektams priklausantį turtą, bet ir valstybei priklausantį turtą – jo efektyvus panaudojimas ir eksploatacija“, – sakė jis.

Seimas po pateikimo pritarė „valstiečių” frakcijos siūlymui išplėsti nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo bazę.

Už įstatymo projektą balsavo 65 Seimo nariai, prieš – 38, susilaikė – 13.

„Valstiečiai” Ramūnas Karbauskis, Jonas Jarutis, Aušrinė Norkienė ir Agnė Širinskienė siūlo sumažinti fizinių asmenų nekomercinės paskirties NT taikomą neapmokestinamąjį dydį nuo 220 tūkst. eurų iki 150 tūkst. eurų, toliau taikant šiuo metu galiojančius progresinius apmokestinimo tarifų intervalus.

Iš pradžių buvo siūlyta nuleisti kartelę iki 100 tūkst. eurų, tačiau vėliau „valstiečiai“ įregistravo siūlymą tai padaryti iki 150 tūkst. eurų.

Parlamentaras Valius Ąžuolas teigė, kad mokesčio praplėtimas padėtų išvengti NT burbulų formavimosi.

„Turime dar ir kitą medalio pusę. Šiuo metu formuojasi labai stiprus NT burbulas, ir šis sprendimas tą burbulą šiek tiek pristabdytų. Tai būtų ir prevencija, kad jie ir ateityje nesiformuotų“, – Seimo posėdyje sakė V. Ąžuolas.