Nuo rugsėjo 1-osios visų bendrojo, profesinio, neformaliojo ugdymo mokytojų darbo krūvis ir užmokestis bus skaičiuojamas pagal patobulintą etatinio darbo užmokesčio modelį. Papildomai mokytojų atlyginimams skiriama 14 mln. Eur keturiems šių metų mėnesiams, atitinkamai didesnės lėšos bus numatytos ir nuo 2020 m. sausio 1 d., praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

„Etatinis apmokėjimas mokyklose pradėtas diegti praėjusiais mokslo metais. Reaguodami į mokytojų, švietimo profesinių sąjungų siūlymus pavasarį modelį patobulinome, kad jis būtų paprastesnis ir aiškesnis. Nuo balandžio dirba konsultantai praktikai, kurie pataria ir padeda mokykloms etatinio klausimais: rengiami seminarai, vyksta konsultacijos telefonu ir vietose.

Esu dėkingas aktyviai į šį darbą įsijungiančioms švietimo profesinėms sąjungoms, kad jų žmonės talkina mokyklų administracijoms ir mokytojams įgyvendinant etatinį, taip pat mokyklų vadovams, savivaldybių padaliniams“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Ministras pabrėžia, kad bus stebima, kaip veikia naujasis modelis.

„Prireikus jį galėsime koreguoti atsižvelgdami į gautus racionalius pasiūlymus tiek iš mokyklų vadovų, tiek iš mokytojų, jų profsąjungų“, – sako A.Monkevičius.

Etatinio darbo apmokėjimo esmė – atlyginimas skaičiuojamas nebe už kiekvieną pamoką, bet bendrai už visą darbo krūvį. Ministro įsakymais yra patvirtinta mokytojų darbo krūvio sandaros nustatymo tvarka, pareigybę sudarančios veiklos.

Vadovaudamosi šiais įsakymais, mokyklos pasitvirtina konkrečias darbo apmokėjimo tvarkas, kurios turi būti derinamos su darbo taryba arba mokykloje veikiančia profesine sąjunga. Mokyklos vadovas nustato kiekvieno mokytojo darbo krūvį, veiklas, užmokestį. Mokytojo etatą sudaro 1512 val. per metus, mokytojo darbo laiko norma per savaitę – 36 val.

Svarbiausi etatinio patobulinimai nuo rugsėjo 1 d.:

Etatas susideda iš dviejų kategorijų darbo valandų: pamokų ir pasiruošimo pamokoms, mokinių darbų vertinimo, vadovavimo klasei bei veiklų mokyklų bendruomenei ir kvalifikacijai tobulinti. Anksčiau buvo nustatytos trys etatą sudarančios veiklų rūšys, tačiau mokyklų bendruomenės skundėsi, kad toks skaičiavimas yra keblus.

Pirmą kartą vadovavimo klasei valandos diferencijuojamos pagal klasių dydį. Ne mažiau kaip 152 metinės val. – jei klasėje mokosi iki 11 mokinių, ne mažiau kaip 180 val. – jei 12-20 mokinių, ir ne mažiau kaip 210 val., jei klasėje mokosi daugiau kaip 21 mokinys.

Pamokoms pasiruošti ir mokinių darbams vertinti skirtos valandos taip pat diferencijuojamos pagal mokomuosius dalykus ir klasės dydį – didesnė klasė, daugiau ir laiko pasirengimui, mokinių darbų taisymui. Tai leis teisingiau atlyginti iš darbų taisymą, nes skiriasi darbo krūvis priklausomai nuo klasės dydžio – ar ją sudaro 12 mokinių, ar 30. Apibrėžta, kad valandos pasiruošti pamokoms ir mokinių darbams vertinti sudaro 40-60 proc. nuo kontaktinių valandų.

Pirmą kartą aiškiai apibrėžti ir atskirais dokumentais įtvirtinti veiklų mokyklos bendruomenei ir profesiniam tobulėjimui sąrašai. Etate numatyta valandų veikloms mokyklos bendruomenei ir tobulėjimui minimali riba - 102 metinės valandos. Tai valandos darbui su tėvais (tėvų konsultavimas, informavimas, bendravimas, bendradarbiavimas), valandos mokyklos veiklos planavimui ir tobulinimui (dalyvavimas pasitarimuose, posėdžiuose), profesiniam tobulėjimui.

Papildomai numatytos ir galimos, bet mokytojui neprivalomoms veiklos, kurios galėtų sudaryti iki 400 metinių valandų ir galėtų būti įtrauktos į darbo krūvį: dalyvavimas darbo grupėse, mokyklos savivaldoje, metodinė veikla, mokyklos ugdymo programų rengimas, patirties sklaida (mentorystė, kolegų konsultavimas, atviros pamokos, kvalifikacijos tobulinimo programų, seminarų rengimas ir kt,), vertinimas ir ekspertavimas (egzaminų, mokytojų veiklos, ugdymo proceso, kt.), edukacinių veiklų organizavimas, profesinis tobulėjimas.

Pateiktos rekomendacijos dėl mokytojų, turinčių skirtingas kvalifikacines kategorijas, darbo laiko sandaros. Pavyzdžiui, pradedantiems mokytojams skirti pakankamai laiko profesiniam tobulėjimui ir būtinų mokytojo profesijos kompetencijų įtvirtinimui, o aukščiausią eksperto kategoriją turintiems mokytojams – laiko veikloms dalijantis sukaupta patirtimi.

Profesinių švietimo sąjungų siūlymu ir bendradarbiaujant su jomis, pirmą kartą parengtos mokytojų darbo grafiko sudarymo nuostatos. Jose apibrėžta, kad turi būti užtikrinti ne tik darbo laiko, bet ir poilsio laiko reikalavimai. Įtvirtinta nuotolinio darbo galimybė toms funkcijoms atlikti, kurios gali būti vykdomos kitoje vietoje negu mokykla.

Numatyta, kad bendrojo ugdymo pamokos sudarytų ne daugiau kaip 888 val. (60 proc.) iš 1512 etato valandų, tik pradedantiesiems – 756 val. (50 proc.). Mokytojo, dirbančio pagal pradinio ugdymo programą, pareigybė formuojama, kai jam per metus skiriama 700 ir daugiau kontaktinių valandų.