„Dar anksti daryti išvadas, ar augimo sulėtėjimo pagrindinė priežastis yra jau sulėtėjęs augimas Europoje ir visame pasaulyje, ar tai tam tikri statistiniai svyravimai, susiję su įmonėmis ar sektoriais. Vis dėlto antrąjį pusmetį neabejotinai turėsime prastesnį rezultatą, nes mūsų pagrindinių partnerių rezultatai tikrai labai ženkliai prastėja, daugumoje šalių netgi yra neigiamas augimas. Jei Lietuva išlaikys teigiamą augimą, bus pakankamai neblogas pasiekimas“, – Eltai sakė Ž.Mauricas.

Anot ekonomisto, bendras Lietuvos pramonės augimas kitą pusmetį gali ir visiškai sustoti iki 0 proc.

„Reikia viltis, kad lietuviai tęs rinkų užkariavimą Vakaruose, nes Lietuvos pramonės augimas buvo gerokai spartesnis nei paklausos augimas pagrindiniuose eksporto partneriuose. Lietuva yra tokioje stadijoje, kai didina savo rinkos dalis, užkariauja naujas rinkas, taip pat pritraukia nemažai investicijų, netgi pakankamai stambių, vien dėl to tam tikras augimas turėtų būti išlaikomas. Vilčiausi, kad augimas išliks teigiamoje zonoje, bet jei jis bus mažesnis, galbūt bendras augimas net gali sulėtėti iki 0 proc.“, – teigė Ž.Mauricas.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, sausį-birželį visa pramonės produkcija sudarė 11,5 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 5 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – 4,6 proc.).

Birželį visos pramonės produkcijos vertė sudarė 1,9 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su geguže, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 1,8 proc. palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – sumažėjo 1,8 proc.).