Už įstatymo projektą balsavo 87 Seimo nariai, prieš – 6, susilaikė 5 parlamentarai.

Miškų įstatymo pakeitimo projektas parengtas, siekiant išvengti miškų ūkio paskirties žemės koncentracijos, krypstančios intensyvaus miškininkavimo tikslais, ir sumažinti neigiamą pramoninio miško kirtimo įtaką aplinkosauginiams, kraštovaizdžio, rekreaciniams, bioįvairovės aspektams.

Miškų įstatymo pataisas teikė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai K. Mažeika, Virginija Vingrienė, Kęstutis Bacvinka, Viktoras Rinkevičius, Audrys Šimas, Petras Nevulis, Valius Ąžuolas, Dainius Gaižauskas.

Seimo narys Eugenijus Gentvilas mano, kad toks draudimas blogins investicinę aplinką Lietuvoje.

„Žemės ūkyje derlių nuiminėjame kasmet, čia (miškuose. – ELTA) derlius nuimamas kartą per 100 metų. Leidimas turėti stambesnius miškus užtikrina, kad jo savininkas galės racionaliai ūkininkauti ir užtikrins miškų masyvo gyvybingumą. Kai turi mažą miškelį, nori iš jo šiandien pasiimti.

Mažame miškelyje turėti gerą techniką neapsimoka, tam reikalingas stambesnis miško masyvas, o esami ribojimai trukdytų gerinti investicinę aplinką. Taip pat iškreipta konkurencija tarp valstybės, kuri valdo milijoną hektarų, ir privačių savininkų, kurių vidutinis plotas siekia 3,4 ha“, – Seimo posėdyje sakė E.Gentvilas.

Tuo metu parlamentaras Edmundas Pupinis mano, kad mažesnių miškų savininkai lengviau prisitaiko prie rinkos sąlygų.

„Vieni į miškus žiūri kaip į krūvą pinigų, kiti daugiau žiūri į rekreaciją. Šiame įstatyme yra daug tiesos. (...) Niekas dar neįrodė, kad žemės ūkio sektoriuje maži ūkiai dirba prasčiau nei dideli. Jie lengviau orientuojasi ir prisitaiko prie rinkos sąlygų“, – teigė E.Pupinis.

Seimo narys Simonas Gentvilas nuogąstavo, kad šiam įstatymui nėra užtikrinami saugikliai – jį bus nesunku apeiti.

„Šitas įstatymas nukreiptas prieš Lietuvą. Jam neigiamas išvadas parašė Vyriausybė, Aplinkos ministerija, Konkurencijos taryba, STT. Nė į vieną iš šių pastabų nėra atsižvelgta nei taisant, nei koreguojant įstatymą, nėra nė vieno argumento, kodėl neatsižvelgta į nuomonę. Po kokių 8 metų pabusime ir suprasime, kad susiformavo milžiniškos korporacijos, nepaisant šio miškų ribojimų įstatymo. Trečiakursio teisininko paprašiau per dvi dienas paruošti porą įstatymo apėjimo variantų, kurių net nenorėjo svarstyti Kaimo reikalų komitetas“, – sakė S.Gentvilas.

Parlamentaras Kęstutis Glaveckas taip pat pabrėžė, kad įstatymą bus nesudėtinga apeiti.

Dar pernai birželio pabaigoje Seimas pradėjo svarstyti tuomečio Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko K.Mažeikos pristatytas Miškų įstatymo pataisas.

Pernai lapkritį pranešta, kad Švedijos baldų gamybos kompanija „Ikea“ miškų valdos Lietuvoje per metus išaugo 25 proc., iki 20 tūkst. ha, nuo 15 tūkst. ha metų pradžioje, rašė „Verslo žinios“.

Tai reiškia, kad „Ikea“ tapo didžiausia privačių miškų valdytoja Lietuvoje, aplenkusi „Euroforest“, 2018 m. pradžioje valdžiusią 15 tūkst. ha miško.