Pasak pataisų iniciatoriaus Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario Arvydo Anušausko, ištremtieji vis dar buvo tremtyje, nors formaliai buvo paskelbta, kad politiniai kaliniai ir tremtiniai tariamai yra laisvi.

„Tie asmenys negalėjo sugrįžti į Lietuvą dėl įvairių apribojimų. Tariama laisvė buvo prilyginta tikrai laisvei, o jiems tremties vietose ir toliau gimdavo vaikai. Taip atsitiko, kad vaikai, su kuriais tėvai buvo kartu ištremti, buvo pripažinti tremtiniais, o kurių susilaukė po to formalaus „išlaisvinimo“, bet dar negrįžus į Lietuvą, jau nebelaikomi tremtiniais“, – sakė A. Anušauskas.

Gimusiųjų tremtyje statusas yra pripažintas 12 tūkst. 816 Lietuvos Respublikos piliečių, bet 503 asmenims toks statusas nėra pripažintas, nes asmuo gimė jau pasibaigus tėvų reabilitavimo pažymėjimuose nurodytam represavimo laikotarpiui.

Seimo priimtomis pataisomis tremtiniais bus pripažįstami asmenys, gimę (įvaikinti) politinių kalinių ar tremtinių šeimose tremtyje (arba už Lietuvos ribų), jeigu bent vienas iš tėvų (įtėvių) tuo metu buvo politinis kalinys ar tremtinys, kuriam pasibaigė įkalinimo ar tremties (ištrėmimo, nutrėmimo) laikas, kai nėra archyvinių įrodymų, kad abiem tėvams (įtėviams) arba turėtam vieninteliam iš tėvų (įtėvių) buvo leista grįžti ir gyventi Lietuvoje.

Tremtiniais taip pat bus pripažįstami asmenys gimę (įvaikinti) buvusių politinių kalinių ar tremtinių šeimose už Lietuvos ribų, jeigu bent vienam iš tėvų (įtėvių) buvo suvaržytos galimybės sugrįžti į Lietuvą, ribojamas gyvenamosios vietos įregistravimas ir įsidarbinimas Lietuvoje ir dėl šių aplinkybių jis per 6 metus nuo leidimo grįžti į Lietuvą datos nebuvo sugrįžęs į Lietuvą, kai šias aplinkybes asmenys pagrindžia dokumentais (jei tokių dokumentų nėra, aplinkybės turi būti nustatomos bendrosios kompetencijos teismo sprendimu kaip juridinę reikšmę turintis faktas).

Įstatymas priimtas balsavus už 94, susilaikius 4 Seimo nariams.