Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, dabar aktyviai antroje pakopoje kaupia 1,132 mln., iš kurių beveik du trečdaliai tai daro pagal formulę 3+1,5. Nuo sausio 90,1 tūkst. žmonių nusprendė kaupti ne po 1,8 proc., o po 3 proc. nuo atlyginimo.

Liepos 1 d. duomenimis, per pusmetį antroje pakopoje aktyvų kaupimą sustabdė 204 tūkst. gyventojų. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prognozėmis, apie 60 tūkst. jų aktyvų kaupimą atnaujins paaiškėjus anuitetų įsigijimo sąlygoms.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sakė, kad pensijų reforma siekta padaryti taip, kad tie, kurie kauptų, „kauptų bent jau pakankamai“. Jo teigimu, pensijų sistema tapo tvaresnė, bet pasigedo aktyvesnio profsąjungų vaidmens kaupimo sistemoje.

„Vertiname, kad pensijų sistema yra tvaresnė: panaikintas susipriešinimas, įvestos vienodos taisyklės, nėra skirtingų kaupimo režimų. Sistema sukūrė erdvę papildomai kaupti visai įmanomais būdais. (...) Sistema užtikrina bazinį kaupimą, bet sudaro sąlygas papildomai prisidėti visiems kitiems, tačiau profsąjungų vaidmuo kaupimo sistemoje galėtų būti ryškesnis“, – teigė L. Kukuraitis.

„Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė sakė, kad paskutinėmis apsisprendimo, ar kaupti, dienomis „Sodros“ padalinius užplūdo gyventojai.

„Suskaičiavome, kad 100 tūkst. žmonių kreipėsi dėl pensijų kaupimo į „Sodrą“. Paskutinėmis dienomis padaliniuose matėme didesnius gyventojų srautus. 41 tūkst. nutraukė kaupimą apskritai ir lėšas iš kaupimo fondų perkėlė į „Sodrą“. (...) Vidutinė suma, su kuria sugrįžta į „Sodrą“, sudaro apie 2 tūkst. eurų“, – sakė J. Varanauskienė.

83 mln. eurų buvo grąžinta į „Sodrą“ , iš jų 68 mln. eurų pensijų fondams buvo pervedusi pati „Sodra“.

Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas džiaugėsi, kad ši reforma paskatino kaupiančiuosius domėtis savo ilgalaike finansine padėtimi, tačiau pažymėjo, kad formulės 3+1,5 kaupimas vis tiek nėra pakankamas oriai senatvei.

„Tarp gerų dalykų minėčiau gyvenimo ciklo fondų įvedimą, fondų valdytojų administravimo mokesčių sumažinimą pakankamai ryškų, taip pat galimybę lengviau keisti fondą kaupiantiesiems, pereiti iš vieno fondo į kitą. Vis dėlto galimybė kaupti papildomai antrojoje pakopoje 3+1,5 nėra pakankama. Norėdami tikrai orios pensijos, žmonės turi kaupti daugiau“, – sakė M. Kalesinskas.
Jo teigimu, daugiau nei pusė naujai įtrauktų žmonių sustabdė kaupimą, nes yra išgąsdinti per dažnai vykdomų pensijų reformų.

„Pakankamai didelis žmonių skaičius sustabdė kaupimą, pusė naujai įtrauktų žmonių nusprendė nebūti įtraukti į sistemą. Tai žinutė politikams, kad pensijų reformos vyko per dažnai, žmonės nespėjo prisitaikyti prie pokyčių. (...) Politikai turėtų padaryti išvadas ir siekti sistemos stabilumo ir nekaitalioti jos taip dažnai“, – teigė M. Kalesinskas.

Pasak „Sodros“ direktorės, žmonėms galbūt vis dar yra neaiškios informacijos dėl dalyvavimo kaupimo sistemoje.

„Galėjo būti du motyvai: pirma, man geriau pinigai šiandien nei ateityje, antra, aš geriau žinau, kur padėti pinigus, kad jie man ateityje atneštų naudą. O racionalūs paaiškinimai – kad žmonėms galbūt vis dar neaišku (kaupimo sistema. – ELTA)“, – sakė J. Varanauskienė.

Valstybinė socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos antroji pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų.