„Pagaliau Lietuvos medicinos bendruomenėje pradeda formuotis kritinė masė, kurios labai reikėjo Lietuvos sveikatos priežiūros sistemai. Esu įsitikinęs, kad ji reikšmingai pakels skubios pagalbos paslaugų lygį mūsų šalyje, o pokyčius netrukus pajus kiekvienas Lietuvos gyventojas – tiek gyvenantis didmiesčiuose, tiek mažesniuose miesteliuose“, – liepos 1-ąją per diplomų įteikimo ceremoniją sakė vienas skubiosios medicinos specializacijos atsiradimo mūsų šalyje iniciatorių, Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos vadovas doc. dr. Kęstutis Stašaitis.

Pasak LSMU Ekstremaliosios medicinos katedros vadovo prof. dr. Dino Vaitkaičio, ilgus metus Lietuvos ligoninių priėmimo skyriuose skubią pagalbą pacientams teikdavo pačių įvairiausių specializacijų gydytojai: šeimos gydytojai, gydytojai terapeutai ir kiti. Jie, susidūrę su profesinio pasirengimo neatitinkančiomis situacijomis, būdavo priversti kviestis į pagalbą gydytojus ortopedus traumatologus ar kitus konsultantus, kuriems ateiti užtrunka laiko.

„Sunkios būklės pacientams kartais ir kelios sutaupytos minutės gali ženkliai padidinti šansus išgyventi. Tuo tarpu lengvesnius sužalojimus ar ligų paūmėjimus patyrę asmenys taip pat suinteresuoti kuo greičiau sulaukti pagalbos ir keliauti namo. Todėl remdamiesi geriausiais JAV ir kitų Vakarų valstybių pavyzdžiais, pradėjome Lietuvoje rengti skubiosios medicinos gydytojus, kurie yra mažiau priklausomi nuo kitų gydytojų specialistų konsultacijų ir turi pakankamai kompetencijos greitai ir efektyviai suteikti skubią pagalbą įvairiausiomis ligomis sergantiems ar traumas patyrusiems pacientams“, – sako prof. dr. D. Vaitkaitis.

Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos rezidentų vadovas gydytojas Nedas Jasinskas pabrėžė, kad parengti skubios medicinos gydytojai geba suteikti tokią pagalbą, kurią teikia chirurgai, ortopedai ir kitų specializacijų gydytojai.

„Anksčiau pacientui prireikus sugipsuoti kaulų lūžius, susiūti sudėtingas žaizdas tekdavo laukti, kol į priėmimą ateis gydytojas ortopedas traumatologas, gydytojas chirurgas. Šiandien visa tai ir dar daugiau geba atlikti mūsų parengti skubiosios medicinos gydytojai. Jie moka atlikti paciento gaivinimą, naudojant specialiąsias priemones, trachėjos intubaciją, pleuros dekompresiją, pradėti dirbtinę plaučių ventiliaciją, punktuoti ir drenuoti įvairias kūno ertmes, savarankiškai atlikti daugybę diagnostinių ir gydymo procedūrų. Taip taupomas ne tik pacientų laikas, bet ir ligoninių resursai“, – sako N. Jasinskas.

Kasmet augantys pacientų srautai ligoninių priėmimo skyriuose privertė imtis sisteminių problemos sprendimo būdų, todėl 2013 metais inicijuotas skubiosios medicinos gydytojų rengimas Lietuvos sveikatos mokslų universitete bei Vilniaus universitete.

Į 5 metus trunkančias rezidentūros studijas priimami asmenys, baigę šešerių metų trukmės medicinos studijas ir įgiję medicinos gydytojo diplomą. Per penkerius metus trunkančias rezidentūros studijas skubiosios medicinos gydytojai išmoksta diagnozuoti bei pradėti gydyti įvairias vidaus ligas bei traumas ir atlikti įvairias kitas sudėtingas procedūras.