Vienos pagrindinių uždarymo priežasčių yra kalinių orumą žeminančios sąlygos ir išlaikymo kaštai.

Nors Lukiškių archyvuose randama informacija, kad apie kalėjimo iškėlimą buvo pradėta kalbėti dar 1960 metais, aktyviausiai to imtis pradėta 2007 m. , tačiau nesėkmingai. Kaip ir 2015-aisiais. Tuomet, paskelbus iškeldinimo konkursą, kilo įtarimų dėl neskaidrumų, nebuvo suderėta dėl kainos.

Sparčiau kalinių iškeldinimo procesai pasistūmėjo pastaraisiais metais, o ypač šiemet. Nors Lukiškių kalėjimą perkelti buvo numatoma iki 2019 metų pabaigos, pasak Kalėjimų departamento vadovo Virginijaus Kulikausko, iškėlimo darbai vyko sklandžiai, tad kalėjimas uždaromas nuo liepos mėnesio.

„Nuteistųjų ir suimtųjų iškėlimo darbai vyksta sklandžiai ir liepos 1 dieną Lukiškes turėtume turėti tuščias“, – birželio viduryje spaudos konferencijoj sakė V. Kulikauskas.

Lukiškių kalėjimo pastatų kompleksą sudaro šeši statiniai. Jie išsidėstę Vilniaus centre, greta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Martyno Mažvydo bibliotekos, Seimo rūmų ir Užsienio reikalų ministerijos. Kalėjimo, ligoninės, gamybinis, administracinis pastatai bei Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė nuo 2002 metų yra įtraukti į Kultūros vertybių registrą.

Iškėlus įkalinimo įstaigą, kompleksas bus perduotas valstybės valdomam Turto bankui. Tikinama, kad jis galėtų būti arba parduotas rinkoje, arba panaudotas valstybės poreikiams.

Lukiškėse įkalintų asmenybių paletė įvairi – čia už grotų sėdėjo Nepriklausomybės akto signatarai Jonas Vileišis, Mykolas Biržiška, Izraelio ministras pirmininkas ir Nobelio taikos premijos laureatas Menachemas Beginas, bene garsiausia Lietuvos žvalgė Marcelė Kubiliūtė, Lietuvos komunistų partijos lyderis Mykolas Burokevičius, žymus prancūzų roko dainininkas Bertrandas Cantat, Henrikas Daktaras ir kt.