Grįžus į darbą, telšiškiui buvo sunku – po patirtos nelaimės, abi pėdos buvo jautrios, buvo sunku vaikščioti. Atsiradusi nugaros išvarža taip pat stipriai komplikavo situaciją, todėl būdamas 60 jis nusprendė ieškotis kito darbo, kur būtų mažiau fizinio krūvio, tačiau galiausiai jam teko išeiti į išankstinę pensiją. Taigi dabar jis gauna mažesnę „Sodros“ pensiją – apie 300 eurų.

Išankstinėje senatvės pensijoje – mažesnės pajamos

„Beveik po pusantrų metų paieškos ir buvimo darbo biržoje nusprendžiau, jog gana, nieko nerasiu. Sveikata neleidžia dirbti sunkesnių fizinių darbų, o, pavyzdžiui, pasiūlymų dirbti sargu tuo metu nebuvo. Todėl nusprendžiau išeiti į išankstinę pensiją, nors ir žinojau, jog ją gausiu mažesnę“, – prisimena Povilas.

Taigi vyriškis į išankstinę senatvės pensiją išėjo būdamas beveik 62 metų. Pagal Lietuvoje esančią pensijų dydžio skaičiavimo tvarką, jis gauna apie 10 proc. mažesnę „Sodros“ pensiją. Taigi šiuo metu Povilo mėnesinės pajamos siekia beveik 300 eurų.

„Taip, dabar gaunu kiek dvigubai mažesnes pajamas negu tuomet, kai dirbau. Tačiau gyvenu ne vienas – su žmona ir jos mama, kol kas visiems visko užtenka. Tikiuosi, kad nereikės prašyti vaikų finansinės paramos“, – dalijasi pamąstymais 63 m. vyriškis.

Į išankstinę pensiją – dėl sveikatos problemų

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, iš viso 2017-aisiais gavusių išankstinę pensiją buvo beveik 26 tūkst. (vyrai – 18 tūkst., moterys – 7 tūkst.), 2016-aisiais – 27 tūkst. žmonių (vyrai – 20 tūkst., moterys – 7 tūkst.).

„Mažiausiai du kartus dažniau į išankstinę senatvės pensiją išeina vyrai. Panaši tendencija vyrauja eilę metų. Taip yra todėl, nes vyrai dažniau dirba fiziškai sunkesnius darbus ir tikriausiai, kaip ir pasakotoje Povilo istorijoje, dažniau patenka į nelaimingus atsitikimus, sušlubuoja jų sveikata. Todėl vyrai turėtų skirti daugiau dėmesio ilgalaikiam taupymui – kuo anksčiau pradedama kaupti lėšas pensijai, tuo ateitis saugesnė“, – sako Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

Vyresniame amžiuje – lengvesnis darbas arba bedarbystė

Pasak A.Bakšinsko, kita priežastis, kodėl tiek vyrai, tiek moterys renkasi išankstinę senatvės pensiją – tai, jog jie neranda darbo. Lietuvos nedarbo lygis nuo 55 metų iki 64 metų amžiaus 2018 m. siekė apie 7,2 proc., o pirmąjį šių metų ketvirtį – 7,4 proc. Per 2019-ųjų pirmus tris mėnesius didesnis nedarbo lygis buvo kaimo vietovėse, negu mieste (kaime – 9, 3 proc., mieste – 6,6 proc.).

„Akivaizdu, jog gyvenantiems kaime arba mažame miestelyje vyresniame amžiuje gali būti sudėtingiau susirasti darbą, vadinasi, jiems reikia ir atsakingiau ruoštis ateičiai. Kaip ir pasakotoje Povilo istorijoje – gyvenimas kartais priverčia priimti tam tikrus sprendimus, nors žmogus dar norėtų dirbti“, – teigia A.Bakšinskas

Išankstinė pensija dėl darbo – ne vienintelis sprendimas, kurį kartais tenka priimti vyresniems žmonėms. Dažnai pasitaiko ir tokių atvejų, kai likus penkeriems ir daugiau metų iki pensijos, reikalinga pasirinkti lengvesnį, trumpesnės darbo dienos ir mažiau apmokamą darbą.

„Bet kuriuo atveju, kiekvienam žmogui labai svarbu dirbti iki oficialaus išėjimo į pensiją, kad jis galėtų gauti maksimalaus dydžio pajamas iš „Sodros“. Ilgalaikis taupymas III pakopoje, t. y. III pakopos pensijų fonduose arba kaupimas per gyvybės draudimą tam tikrais atvejais sudaro tokias sąlygas, jog žmogus gali ilgesnį laiką nepasinaudoti išankstine „Sodros“ pensija. Tai leidžia gauti ir didesnę pensiją, ir suteikia galimybes ilgiau ieškotis darbo“, – sako A.Bakšinskas.

„Dar vienas svarbus dalykas – jeigu žmogui tenka keisti darbą dėl anksčiau įvykusio nelaimingo atsitikimo ir jis buvo apsidraudęs rizikų draudimu, pavyzdžiui, draudimu nuo kritinių ligų ar stiprių traumų, tai tokiu atveju jis gautų išmoką, kuri taip pat padėtų pragyventi“, – teigia A.Bakšinskas.

Daugiausiai taupo vidutines pajamas gaunantys žmonės

Kaip teigia LGDĮA prezidentas A.Bakšinskas, šiais metais LGDĮA inicijuotas reprezentatyvus tyrimas parodė, jog labiausiai ateičiai lėšas taupo žmonės, kurių mėnesinės pajamos vienam namų ūkio nariui siekia 200–500 eurų. Vidutinio dydžio pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai tikisi pensijoje gauti lėšas iš II ir III pensijų pakopų, kaupiamojo gyvybės draudimo, nekilnojamojo turto ir turimų indėlių, santaupų, turimų grynaisiais arba banko sąskaitose.

„Daugiausiai taupo 26–55 metų amžiaus žmonės, gyvenantys didžiuosiuose miestuose. Tačiau yra ne ką mažiau žmonių, gyvenančių kaimo vietovėse ir rajonų centruose, kurie planuoja gauti lėšas iš papildomų taupymo formų – II pensijų pakopos, kaupiamojo gyvybės draudimo. Kiek kitokia situacija su III pakopos pensijų fondais – kaupimas senatvei per šią priemonę yra kur kas populiaresnis didžiuosiuose miestuose“, – sako A.Bakšinskas.

„Spinter tyrimai“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, pajamas pensijoje iš II pakopos planuoja gauti 58 proc. gyvenančiųjų didžiuosiuose miestuose, miesteliuose – 47 proc., kaime – 53 proc.

Iš III pensijų pakopos – 12 proc. gyvenančiųjų didžiuosiuose miestuose, 9 proc. – miesteliuose, 6 proc. kaimo vietovėse.

Lėšas iš kaupiamojo gyvybės draudimo senatvėje planuoja gauti apie 20 proc. žmonių, gyvenančių tiek didžiuosiuose miestuose, tiek miesteliuose ir kaimo vietovėse.