Aktyviausiai balsavime dalyvavo 65–74 m. amžiaus rinkėjai bei rinkėjai nuo 75 m. Tokią rinkimų statistiką pirmadienį spaudos konferencijoje Seime pateikė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Laura Matjošaitytė.

VRK duomenimis, gegužės 26 d. Respublikos Prezidento rinkimų pakartotiniame balsavime turėjo teisę balsuoti 2 491 021, dalyvavo – 1 331 245 rinkėjai (53,44 proc.).

Gegužės 12 d. vykusiame pirmajame Prezidento rinkimų ture rinkėjai buvo aktyvesni, nes jų aktyvumas buvo 57,37 proc. (rinkimuose dalyvavo 1 426 694 rinkėjai).

Praėjusią savaitę iš anksto balsavo 10,74 proc. (260 729) į rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų. Iš jų, iš anksto savivaldybėse balsavo 165 848 rinkėjai, specialiuose punktuose – 14 009, namuose – 80 872. Pirmajame balsavime iš anksto balsavusių rinkėjų aktyvumas siekė 10,75 proc., balsavo 260 529 į rinkėjų sąrašus įrašyti rinkėjai, iš kurių 166 948 balsavo iš anksto savivaldybėse, 13 767 – specialiuose punktuose, 79 814 – namuose.

VĮ ,,Registrų centras" duomenimis, Prezidentų rinkimų pakartotiniame balsavime ir rinkimuose į Europos Parlamentą negalėjo balsuoti 3 886 asmenys, kurie pripažinti neveiksniais rinkimų teises ribojančiose srityse.

Rinkimų dieną rinkėjai galėjo pasinaudoti teise balsuoti bet kurioje Lietuvos Respublikos rinkimų apylinkėje. VRK pirmininkės L. Matjošaitytės duomenimis, šia teise pasinaudojo 86 846 rinkėjai.
Taip pat rinkėjai, kurie buvo deklaravę išvykimą į užsienį ir rinkimų dieną pageidavo balsuoti Lietuvos Respublikoje, užpildę Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos prašymą galėjo pasinaudoti balsavimo teise. Šia teise pasinaudojo 912 rinkėjų.

Preliminariais duomenimis, Gitanas Nausėda surinko 65,86 proc. balsų (nuo dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičiaus), Ingrida Šimonytė – 32,86 proc. rinkėjų balsų.

Prezidento rinkimų įstatymas nustato, kad išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris per antrąjį balsavimą surinko daugiausiai balsų.

Pasak VRK pirmininkės Lauros Matjošaiytės, galutinius rinkimų rezultatus VRK ketina tvirtinti birželio 2 d.

Šiuose Europos Parlamento rinkimuose visoje ES dalyvavo daugiausiai rinkėjų per pastaruosius 25 metus. EP duomenimis, rinkėjų aktyvumas 28 ES šalyse siekė 50,82 proc. Tai yra didžiausias rodiklis nuo 1994-ųjų.

Nuo pirmųjų rinkimų į EP 1979 metais rinkėjų aktyvumas nuolat mažėjo. Per pastarąjį balsavimą 2014-aisiais prie balsadėžių atėjo tik 42,61 proc. rinkėjų.

Kartu EP aktualizavo preliminarius mandatų pasidalijimo pagal frakcijas rezultatus. Anot duomenų, Europos liaudies partija (EVP) su 182 vietomis vėl tapo stipriausia frakcija. Tačiau ji prarado 34 vietas. Antrą vietą užėmę socialdemokratai turės 147 mandatus – 38 mažiau nei iki šiol.

Treti su 109 mandatais yra liberalai. Jie iki šiol turėjo 69 vietas. Tačiau EP jau priskaičiavo prie jų Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono partijos "Respublika, pirmyn" sąrašą bei vieną Rumunijos partiją, norinčią prie jų prisijungti.

Ketvirta stipriausia jėga tapo žalieji, kurie turės 69 vietas. Iki šiol jie buvo šešti. Žalieji rekordinį rezultatą pasiekė Vokietijoje ir netikėtai trečią vietą užėmė Prancūzijoje.

Mandatų padidėjimas dešiniųjų populistų ir euroskeptikų gretose liko ribotas. Didžiausias jis buvo Tautų ir laisvės Europos (ENF) frakcijoje. Čia mandatų skaičius augo nuo 36 iki 58. Šiai frakcijai, be kitų, priklauso prancūzų dešiniosios populistės Marine Le Pen partija bei Italijos vidaus reikalų ministro Matteo Salvinio ksenofobiška "Lega" partija – šios EP rinkimuose savo šalyse užėmė pirmąsias vietas.

Iki šiol 42 mandatus turėjusi frakcija "Laisvės ir tiesioginės demokratijos (EFDD) Europa" turės 54 vietas. Jai, be kitų, priklauso naujoji ES priešininko Nigelio Farage'o "Brexito" partija, laimėjusi rinkimus Didžiojoje Britanijoje.

Aiškių nuostolių patyrė Europos kairieji. Jų frakcija neteko 14 mandatų ir turės jų 38.