Artėjant rinkimams į Europos Parlamentą (EP), atlikti sociologiniai tyrimai rodo, kad pasisekimo savivaldos rinkimuose sulaukę visuomeniniai rinkimų komitetai šį kartą nesugebės mesti rimtesnio iššūkio „partiniams tankams“. Tendencijos nepalankios ir kai kuriems šiuo metu europarlamentaro pareigas einantiems politikams - Rolandas Paksas yra reitingų lentelės gale, kyla abejonių ir dėl Valdemaro Tomaševskio galimybių pratęsti savo kadenciją.

Sociologės Rasos Ališauskienės nuomone, po rinkimų EP mandatus veikiausiai pasidalins tik politinės partijos, tarp kurių, pabrėžia ji, daugiausiai mandatų, ko gero, surinks konservatoriai.

Balsavimą prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose susiejęs su valdančiųjų darbo įvertinimu „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, sekant R.Ališauskienės dėliojama logika, turės dar kartą nusivilti. Aktyvumo tarp šios partijos rėmėjų sunku tikėtis: principines nuostatas trauktis iš valdančiųjų gretų, jei rinkimai bus pralaimėti, „valstiečių“ lyderiai jau atsiėmė, kita vertus, kartu su EP rinkimais vyksiančiame antrajame prezidento rinkimų ture nebebus LVŽS kandidato. Taigi gali būti, kad R. Karbauskio deklaruota prognozė laimėti trejus šiemet vykstančius rinkimus liks visiškai neišsipildžiusi.

„Baltijos tyrimai“ balandžio 12-26 atliktų apklausų duomenimis, didžiausią šalies gyventojų palaikymą turėjo dvi partijos: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (21,1 proc.) ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (20,5 proc.). Kiek daugiau nei dešimtadalis (11,4 proc.) rinkėjų, ketinančių dalyvauti EP rinkimuose, ketino balsuoti už Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP).

Toliau į EP pretenduojančių politinių jėgų lentelėje rikiuojasi europarlamentaro Antano Guogos vedamas Lietuvos centro partijos sąrašas - jį remia 6,2 proc. rinkėjų, už Darbo partiją ketina balsuoti 5,9 proc. piliečių, partiją Tvarka ir teisingumas remia 4,7 proc., LR liberalų sąjūdį - 4,6 proc., „Valdemaro Tomaševskio bloką“-Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso koaliciją - 3,9 proc. ir Lietuvos socialdemokratų darbo partiją - 3,6 proc. rinkėjų.

Kitos partijos ar visuomeniniai rinkimų komitetai apklausos metu, likus mėnesiui iki rinkimų, turėjo trijų procentų ar mažesnį palaikymą.

Už Lietuvos laisvės sąjungą (liberalus) ketino balsuoti 2,5 proc., už visuomeninį rinkimų komitetą „Aušros Maldeikienės traukinys“ - 2,1 proc., už Lietuvos žaliųjų partiją - lygiai 2 proc. rinkėjų. Visuomeninis rinkimų komitetas „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“ susilaukė 1,6 proc. palaikymo.

Profesoriaus Vytauto Radžvilo rinkimų komitetas „Susigrąžinkime valstybę!“ susilaukė 0,6 proc. rinkėjų palaikymą. Apkaltos būdu nušalinto prezidento Rolando Pakso visuomeninis komitetas „Prezidento Rolando Pakso judėjimas“ su 0,4 proc. palaikymu yra priešpaskutinis. Jis lenkia tik nulį reitingų lentelėje rodantį visuomeninį komitetą „Lemiamas šuolis“.

Dešimtadalis (8,9 proc.) respondentų, kurie ketina dalyvauti būsimuose Europos Parlamento rinkimuose, nurodė, kad likus mėnesiui iki rinkimų dar nebuvo neapsisprendę, už ką balsuoti. Kai analizuojami ketinančių dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose respondentų duomenys, tyrimo rezultatų maksimali paklaida neviršija +/- 4 proc.

„Baltijos tyrimų“ vadovė R.Ališauskienė, komentuodama galimas gegužės 26 d. vyksiančių rinkimų tendencijas, pabrėžė, kad, ko gero, reikia tikėtis mažesnio aktyvumo. Pasak sociologės, aktyvumas rinkimų sekmadienį gali nesiekti ir 50 procentų, kai prie balsadėžių ateis 7-8 procentais mažiau piliečių. Tai, pabrėžė R. Ališauskienė, nepalankiausias signalas „valstiečiams“, užsibrėžusiems siekti pergalių Europos Parlamento rinkimuose. Nors, akcentavo sociologė, apklausos duomenys indikuoja situaciją likus mėnesiui iki rinkimų ir neapima pastarųjų įvykių, labai tikėtina, kad „valstiečių“ elektoratas bus pasyvesnis, lyginant, pavyzdžiui, su konservatorių rinkėjais.

„Valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkėjui nebeliko ko eiti į rinkimus. Jeigu antrajame prezidento rinkimų ture būtų buvęs jų kandidatas, tai juos suaktyvintų ir šiuose EP rinkimuose. Dabar jų kandidato nėra ir tiesiog kyla klausimas, ar jie norės revanšo balsuojant už partiją, ar tiesiog liks namie, nes likę du kandidatai jiems nepatinka“, - kalbėjo R.Ališauskienė, pabrėždama, kad rinkimų dieną gali nesuveikti ir tai, jog Gitanas Nausėda daugeliui „valstiečių“ yra antrasis pasirinkimas prezidento rinkimuose.

„Didesnei „valstiečių“ rinkėjų daliai G.Nausėda yra antrasis numeris, bet jis nėra toks, dėl kurio - grubiai pasakysiu - reikėtų susigadinti sekmadienį. Kita vertus, nėra taip, kad „valstiečių“ rinkėjai nekęstų, pavyzdžiui, Nausėdos konkurentės Ingridos Šimonytės. Tad nėra ir poreikio keršyti, protestuoti. Taigi lieka klausimas atviras, kaip pavyks šią rinkėjų dalį mobilizuoti“, - kalbėjo R.Ališauskienė.

Kur kas dėkingesnė, samprotavo R.Ališauskienė, yra konservatorių situacija.

„Konservatorių rinkėjas bus mobilizuotas, jie ateis balsuoti už Ingridą Šimonytę. Todėl konservatoriai turi daug šansų pasigerinti situaciją. Mano supratimu, žvelgiant iš šiandieninės situacijos, konservatoriai po EP rinkimų turėtų stipriai pirmauti lyginant su „valstiečiais“, - prognozavo ekspertė.

Gerų rezultatų nereikėtų tikėtis ir daugelyje savivaldų dar prieš kelis mėnesius politines partijas nugalėjusiems visuomeniniams rinkimų komitetams. Sociologės nuomone, labai tikėtina, žvelgiant į reitingų lentelę ir Europos Parlamento rinkimų specifiką, yra tai, kad visuomeniniams komitetams apskritai nepavyks laimėti nė vieno mandato.

„Savivaldos rinkimų atvejų komitetai buvo „pririšti“ prie vietinio politiko, pavyzdžiui, mero. Todėl žmonėms buvo didesnė motyvacija balsuoti, o nacionaliniu lygmeniu, apskritai, kai patys EP rinkimai žmonėms neįdomūs, nereikėtų labai tikėtis balsus atiduodančių už komitetus“, -sakė ji.

„Sprendžiant iš to, kad komitetų yra daug, o siekiant mandato reikia daug balsų surinkti, tai, sprendžiant iš šių apklausų rezultatų, komitetai gali nesugebėti gauti nė vieno balso“, - kalbėjo „Baltijos tyrimų“ vadovė.

R.Ališauskienė pabrėžė, kad daugelio komitetų pavadinimai žmonėms tiesiog yra neatpažįstami. Pavyzdžiui, pasak jos, tai, kad visuomeninio komiteto „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“ pavadinime nefigūruoja šiam komitetui atstovaujančio ir gana gerai žinomo Artūro Paulausko pavardė, balsų pritraukti tikrai nepadės.

Tačiau, kita vertus, net į komitetų pavadinimus įrašius žinomas pavardes, situacija nebūtinai keičiasi. Dabartinio europarlamentaro R.Pakso vardas didesnių emocijų apklausoje dalyvavusiems piliečiams nesukėlė. Visuomeninis komitetas „Prezidento Rolando Pakso judėjimas“ liko priešpaskutinis, aplenkęs nė procento dalies nesurinkusį komitetą „Lemiamas šuolis“.

Sociologei kilo abejonių ir dėl V.Tomaševskio galimybių būti dar kartą išrinktam. Pasak jos, prezidento rinkimuose 4 procentus surinkęs europarlamentaras kaip niekada pasirodė silpnai.

„Šių prezidentinių rinkimų pirmo turo įdomiausias pokytis man buvo tai, kad Tomaševskis, anksčiau rinkęs apie 8 proc. balsų, šį kartą nebesugebėjo tiek pritraukti. Tad kyla klausimas, ar spės Tomaševskis susimobilizuoti savo rinkėjus prieš Europos Parlamento rinkimus“, - apibendrino R.Ališauskienė.