Saulius Skvernelis yra trečiasis, pelnęs 19,72 proc. palaikymo. Tai rodo rinkimų rezultatai, gauti iš visų 1972 rinkimų apylinkių.

Už Vytenį Povilą Andriukaitį balsavo 4,79 proc. rinkėjų. Už Arvydą Juozaitį pasisakė 4,69 proc. rinkėjų, už Valdemarą Tomaševskį - 4,00 proc.

Mažiausiai rinkėjų simpatijų sulaukė Valentinas Mazuronis, už kurį balsavo 0,65 proc. rinkėjų. 0,79 proc. rinkėjų balsų pelnė Naglis Puteikis. Mindaugas Puidokas yra trečias nuo galo, už jį balsavo 2,58 proc. rinkėjų.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, kartu su išankstinio balsavimo metu atėjusiais rinkėjais, rinkimuose balsavo 56,85 proc. rinkėjų.

Antrasis Prezidento rinkimų turas planuojamas šių metų gegužės 26 d,. kartu su Europos Parlamento rinkimais.

Per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas į Respublikos Prezidentus, surinkęs daugiau balsų.

Galutinius rinkimų rezultatus, išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus, VRK turėtų patvirtinti ne vėliau kaip per 7 dienas po rinkimų, o referendumų rezultatus per 4 dienas po įvykusių referendumų.

Į antrąjį Prezidento rinkimų turą patekęs ekonomistas Gitanas Nausėda gerokai po vidurnakčio pareiškė, kad kai kurių partijų bandymai kišti koją rodo, kad jis yra nepriklausomas kandidatas.

„Esu nepriklausomas kandidatas. Man atrodo, tai deklaruota nuo pat pradžių. Kai kurių partijų sutartinės pastangos pašaudyti mums į kojas tiktai byloja, kad esu nepriklausomas kandidatas, kurio prisibijo tiek viena, tiek kita partija“, - kalbėjo G. Nausėda.

Paklaustas, kaip spręstų tikėtiną politinę krizę, jei iš pareigų atsistatydintų Prezidento rinkimus pralaimėjęs premjeras Saulius Skvernelis, G. Nausėda sakė, kad alternatyvų yra daug.

„Neatmesčiau tos alternatyvos, kad viskas bus taip, kaip buvę, jei susiklostytų palankiai Europos Parlamento rinkimai šiai partijai. Galima ta pati valdančioji koalicija su kitu premjeru, galima mažumos Vyriausybė. Mažiausiai tikėtina, bet neatmestina galimybė, yra išankstiniai Seimo rinkimai“, - kalbėjo G. Nausėda.

Jis sakė sulaukęs sveikinimų iš kandidatų Sauliaus Skvernelio, Vytenio Povilo Andriukaičio, Mindaugo Puidoko. Kalbėdamas apie gautą paramą iš politikų, G. Nausėda sakė, kad šiuo metu ne ji yra svarbiausia.

„Šiuo metu mums daug svarbiau Lietuvos žmonių parama nei partijos parama, nes žmonės, rinkdamiesi net ir tam tikras partijas, kituose, tai yra prezidento rinkimuose, renkasi nebūtinai tų partijų kandidatus“, - sakė G. Nausėda.

Į antrą prezidento rinkimų turą nepatekęs Saulius Skvernelis mano, kad trūko kelių savaičių, taip pat koją pakišo atlikti Vyriausybės darbai.

„Manau, pritrūko poros savaičių. Pakankamai vėlai startavome su kampanija. O gal pritrūko to, kad reikėjo kažkokių klaidų išvengti, kurios buvo padarytos. Reikės pasižiūrėti, išanalizuoti, ką buvo galima padaryti geriau, ir daryti išvadas“, - rinkimų štabe susirinkusiems žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Jis taip pat pažymėjo, kad koją pakišti galėjo darytos esą sunkios, ne visiems patikusios reformos.

Ministro pirmininko manymu, išsakyta pozicija, kad „valstiečiai“ trauksis iš pozicijos, jei Saulius Skvernelis nepateks į antrą turą, o Europos Parlamente nebus laimėta daugiausia mandatų, nei atėmė, nei pridėjo balsų.

„Tai neturėjo kažkokios reikšmingos įtakos. Matyt, tos sąžiningos pozicijos išsakymas rinkėjams buvo svarbu, jau anksčiau buvau sakęs, kad tai mano darbo įvertinimas“, - tikino premjeras, pridėdamas, kad tikėjosi patekti į antrąjį turą.

Pasak S. Skvernelio, jis planuoja ir toliau likti politikoje, dirbti kartu su „valstiečiais“.

Premjeras Saulius Skvernelis, nepatekęs į prezidento rinkimų antrąjį turą, teigė tvirtai apsisprendęs dėl pasitraukimo iš Vyriausybės.

„Aš sprendimą priėmiau (...) atsistatydinti liepos 12 d.“, - žurnalistams po pralaimėjimo prezidento rinkimuose sakė S. Skvernelis.

Pasak jo, Europos Parlamento rinkimai apsisprendimo nepakeis.

„Aš daugiau vertinu savo asmeninį apsisprendimą, tai susiję su mūsų vidaus politika. Manau, nebuvo labai geras rezultatas dėl mūsų vykdomos vidaus politikos“, - sakė S. Skvernelis.

Premjeras dar nesiryžo prognozuoti, kas nutiktų su Vyriausybe jam pasitraukus.

„Kol kas spėlioti anksti, yra įvairių scenarijų - priešlaikiniai rinkimai, mažumos Vyriausybė, daugumos Vyriausybė“, - teigė S. Skvernelis.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad neatsisako idėjos išeiti iš valdančiosios daugumos. Tiesa, jis pažymėjo, kad vyks dar Europos Parlemento (EP) rinkimai, po kurių tokių drastiškų sprendimų priimti gal ir nebereikės.

„Yra kaip yra, tauta pasisakė. Noriu pasveikinti tuos, kurie dalyvavo rinkimuose. Mes savo žodžio laikysimės. Konservatoriai teigia, kad surinko per 50 proc. balsų, tai jeigu taip yra, jie turi tokį didelį palaikymą, jie turės imtis atsakomybės“, - teigė „valstiečių“ lyderis.

Jo manymu, jeigu EP rinkimai bus sėkmingesni - laimės daugiausiai mandatų - bus sprendžiama iš naujo, kaip pasielgti. Kitu atveju, galimybę formuoti Vyriausybę turės konservatoriai.

„Jeigu mes laimėsime EP, gausime daugiausiai balsų, tokiu atveju svarstysime, ką darysime toliau. Jeigu pralaimėsime - duosime konservatoriams formuoti Vyriausybę. Sąlyga paprasta - jeigu Gabrielius Landsbergis imasi atsakomybės, mes balsuojame už jį. Jei bus kitas variantas - mes nesutiksime ir bus išankstiniai rinkimai“, - tikino jis.

Pasak R. Karbauskio, šis sprendimas partijoje konfliktų iškelti neturėtų - „valstiečiai“ postų nesigviešią.

„Noriu pasakyti, kad mes kartu su S. Skverneliu esame viena komanda, niekada vieni kitų neišduosime ir niekada to nedarėme per tuos dvejus su puse metų. Tegu nesitiki kas nors, kad mes pradėsime vieni per kitus veikti, gvieštis valdžios. Mums tai niekada nebuvo savitikslis dalykas. Mes laikomės principo, kad jeigu neturime tautos palaikymo, jeigu laimi tie, kurie nori viską sunaikinti, ką mes esame padarę - tai tautos valia“, - tikino jis.

Pirmadienio rytą, suskaičiavus visus balsus, paaiškėjo, kad referendumas dėl pilietybės išsaugojimo įvyko, jame balsavo 52,58 proc. rinkėjų, tačiau įteisinti pilietybės išsaugojimą pritrūko balsų. Kitas referendumas dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo neįvyko, jame balsavo mažiau nei pusė balsavimo teisę turinčių piliečių - 47,25 proc.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, gautais iš visų 1972 apylinkių, už tai, kad būtų išsaugota Lietuvos pilietybė tiems, kurie priėmė kitos šalies pilietybę, balsavo 71,78 proc. rinkėjų, „ne“ pasakė 26,04 proc. rinkėjų.

Kitame referendume už tai, kad būtų sumažintas Seimo narių skaičius iki 121, pasisakė 73,70 proc. rinkėjų, „ne“ pasakė 23,07 proc. rinkėjų.

Referendumas dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo pavyktų, rinkėjų aktyvumas turi pasiekti 50 proc. visų rinkėjų, o klausimui pritarti - daugiau negu pusė piliečių, apskritai dalyvavusių referendume.

Konstitucijos 12 straipsnio (pilietybės) pakeitimo sąlygos yra itin griežtos - kad referendumas įvyktų, balsavime privalo dalyvauti 50 proc. visų rinkėjų. Norint pakeisti šį Konstitucijos straipsnį, 50 proc. visų rinkėjų turi pritarti referendumo klausimui. Taigi, jeigu šiuo metu Lietuvos valstybėje yra per 2,4 mln. į rinkėjų sąrašą įrašytų piliečių, tai pilietybės išsaugojimo referendume turi balsuoti mažiausiai 1,2 mln. visų balso teisę turinčių rinkėjų ir pasisakyti „už“.