„Iš 1500 apklaustų žmonių 305 išvyko norėdami pabėgti nuo lietuviško valdymo, 181 išvyko ieškodami geresnės valstybės. 50,5 proc. tyrimo dalyvių nurodė, kad jiems nepatiko Lietuvos valdymas“, - forume, skirtame aptarti Lietuvos demografinę politiką ir sprendimus, sakė VDU Lietuvių išeivijos instituto mokslo darbuotoja Ilona Strumickienė.

Ji sakė, kad respondentai galėjo rinktis iš 13 variantų, kodėl išvyko iš Lietuvos, ir 39 proc. respondentų rinkosi atsakymus, kurie yra susiję su nepasitenkinimu valdžia ir Lietuvoje gaunamomis viešosiomis paslaugomis.

Pasak I.Strumickienės, jaunų žmonių, neturėjusių santykio su institucijomis, nepasitenkinimas valdžia yra mažesnis, tačiau su amžiumi jis didėja.

„Jaunų žmonių, kurie neturi darbinės patirties, santykio su institucijomis, nepasitenkinimas valdžia yra mažesnis, su amžiumi jis didėja. Šuolis nuo nulio iki trisdešimt kelių procentų įvyksta nuo 25 metų amžiaus, kai susiduriama su viešųjų paslaugų teikėjais. Tas vyksta, ir nepasitenkinimas yra stiprus. Vėlesniame laikotarpyje jis kyla, bet kyla ne taip stipriai ir greitai“, - sakė I.Strumickienė.

Kaip pastebėjo mokslininkė, lūkesčiai ir jų neatitinkanti patirtis lemia nepasitenkinimą valdžia visuose trijuose socialinio ir ekonominio statuso klasteriuose: tiek pirmajame, kuris apima besimokančius, darbines karjeras baigusius ar jų nepradėjusius asmenis, antrajame, apimančiame prasčiau arba vidutiniškai išsilavinusius, žemų pajamų, kvalifikuotus ir nekvalifikuotus darbininkus, ir trečio klasterio gyventojus, kurie yra labai gerai išsilavinę, vidutinių ar aukštesnių pajamų.

Kaip nurodo Lietuvos pramonininkų konfederacija, darbo jėgos paklausa pramonėje 2018 metais augo sparčiau nei bendras darbo jėgos poreikis šalyje - pramonės sektorius yra vienintelis, kuriame laisvų darbo vietų skaičius nuosekliai didėja. Prognozuojama, kad apdraustųjų, taigi ir samdomų darbuotojų, šiemet sumažės 3,6 tūkst.