Eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis teigė, kad santykiuose su Rusija Lietuva turi laikytis ES deklaruojamos pozicijos. Kita vertus, socialdemokratų keliamas kandidatas teigė, kad su Rusija taip pat galima spręsti tokius klausimus, kaip pasaulinis terorizmas, klimato kaita bei įvykiai Sirijoje. Todėl, pasak jo, pragmatiškas ryšys su šia valstybe yra įmanomas.

Tuo tarpu parlamentaras Naglis Puteikis negailėjo kritikos Dalios Grybauskaitės retorikai Rusijos atžvilgiu. Pasak jo, D. Grybauskaitė turėtų imti pavyzdį iš Estijos prezidentės.

,,Galime pasimokyti iš Estijos prezidentės pavyzdžio, kuri surado diplomatinę progą susitikti su Rusijos prezidentu. To labai trūko pastarąjį dešimtmetį Lietuvos užsienio politikoje. (...) Dalios Grybauskaitės aštri retorika pažeidė Lietuvos interesus, sutrukdė išspręsti tam tikrus techninius klausimus“, - teigė jis.

Premjeras Saulius Skvernelis kaip ir V. P. Andriukaitis teigė, kad Lietuva ir toliau turi laikytis ES bendros pozicijos.

,,Santykių turėjimas tik dėl to, kad turėti santykius prasmės neturi. Tai valstybė, kuri grubiai pažeidė tarptautinę teisę, valstybių suverenitetą ir nesilaiko pagrindinio sienų neliečiamumo principo. Dėl to mes turime tvirtai palaikyti bendrą ES poziciją“, - teigė premjeras.

Buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė stebėjosi kodėl santykius su Rusija apskritai reikėtų keisti. Pasak jos, pati Rusija savo ekspansinės užsienio politikos taip ir nepakeitė.

,,Nežinau, kodėl apskritai keliamas šis klausimas. Užduokime klausimą, ar reikia keisti santykius su Rusija. Tie klausimai, kurie sprendžiami techniniu lygiu, manu, ir toliau gali būti tokiu pat lygiu ir sprendžiami. Klausimas, ar turi keistis sprendimai aukščiausiu lygiu. Niekas nepasikeitė, Krymas yra okupuotas, Rusija tebeneigia pažeidusi tarptautinius susitarimus. Nepanašu, kad ji keis savo poziciją“, - teigė I. Šimonytė.

Pasak filosofo Arvydo Juozaičio, Rusija niekada nesivadovauja tik ekonominiu interesu. Todėl, tikino jis, Lietuvos santykiai su Rusija turi būti ypač atsargūs. Pasak jo, Lietuva ir toliau turėtų laikytis NATO bei ES pozicijos.

,,Rusija visuomet turi ir politinį, ir geopolitinį tikslą (..) Bendravimas su Rusija nėra mūsų vienų, tai yra Europos ir NATO struktūroje ir tai turi tęstis“, - teigė jis.

Europarlamentaras Valentinas Mazuronis nuogąstavo, kad ES pozicijos dėl Rusijos keičiasi, todėl, jo teigimu, Lietuva turi išsilaikyti kiek galima arčiau ES pozicijų.

,,Šiandien požiūris į ES keičiasi. Mes tą turime suvokti, matyti ir elgtis adekvačiai. Turime laikytis vieningos politikos su ES, mes turime neatsisakyti savo vertybių“, - teigė jis.

Kitas Europos Parlamento narys Valdemaras Tomaševskis teigė, kad Lietuva turi gerinti santykius su Rusija. Pasak jo, reikia atsižvelgti į tai, kad tokios didelės valstybės kaip Vokietija bendradarbiauja su Rusija vystydamos Nord Stream 2 projektą.

Seimo nario Mindaugo Puidoko akimis Rusija yra didžiausia importo ir eksporto partnerė Lietuvai.

,,Rusija yra didžiausias importo ir eksporto partneris. Ta politika kurią turėjome - agresyviausią pasaulyje politiką Rusijos atžvilgiu - ji nėra mūsų žmonių ir valstybės interesuose. Lietuvai pilnai užtektų palaikyti bendras ES ir JAV gaires“, - teigė M. Puidokas.

Tuo tarpu, premjeras S. Skvernelis Seimo nariui priminė, kad Rusija jau seniai nebėra Lietuvos didžiausia importo ir eksporto partnerė.

Galiausiai pasak Gitano Nausėdos, santykiai su Rusija gali keistis tik tuomet, jei ji pradės vykdyti Minsko susitarimus.

,,Norint perkelti santykius į naują lygį, pirmiausia Rusija turi padaryti savo ėjimą. Nei vienas šachmatininkas negali padaryti dvejų ėjimų iš eilės. Lietuva turi laikytis savo nuoseklios pozicijos, atstovauti savo poziciją ES ir įtikinti žmones ir politikus, kad tai yra gera pozicija“, - teigė G. Nausėda.

Koks turėtų būti Lietuvos vaidmuo tolimesniame Ukrainos politiniame kelyje – klausimas, į kurį kandidatai į prezidentus atsisakė nevienareikšmiškai. Tiesa, daugelis jų sutaria, kad nepaisant Ukrainos vidinių problemų, kaip korupcija ar oligarchų įtaka, šalis verta paramos kelyje į Europos Sąjungą.

Pasak premjero Sauliaus Skvernelio, Ukraina yra viena pagrindinių Lietuvos partnerių Rytuose, kovojanti ir dėl savo šalies, ir dėl visos Europos ateities. Tad, tvirtino jis, lietuvių parama ukrainiečiams neturėtų apsiriboti žodžiais, ji turi būti įvairi, ir materialinė. Tiesa, jis pažymėjo, kad Ukraina iš savo pusės turi vykdyti reformas.

Konservatorių į prezidentus keliama Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad tokie reikalavimai, kaip reformų vykdymas, yra pagristi iš Europos Sąjungos, tačiau kartu, samprotavo politikė, tai atveda į užburtą ratą, kuomet nėra apdovanojančios garantijos. Jos teigimu, Ukraina turėtų turėti aiškų tikslą stoti į Europos Sąjungą, o Lietuva advokatauti kaimynei kariniame konflikte, taip pat prisidėti prie reformų.

Kad Ukrainos narystės ES galimybė pasistūmėjo būtent Lietuvai pirmininkaujant Europos Tarybai, paminėjo Arvydas Juozaitis. Jis kartu pažymėjo, kad svarbu sulaukti Ukrainos prezidento rinkimų rezultatų, kurie lems santykių su Rusija toną. „Esam prieš tam tikrą tamsią dėžę“, - LRT televizijoje vykusiose debatuose sakė jis. Kandidatas į prezidentus taip pat paminėjo, kad Lietuva nemažai įtakos Ukrainos atžvilgiu turi ir dėl to, kad į šalį atvyksta migruojanti darbo jėga.

Į Ukrainos ateities klausimą ekonomistas Gitanas Nausėda pažvelgė per socioekonominį kontekstą. Jis pabrėžė, kad į Lietuvą atvykstantys ukrainiečiai jaučiasi gerai ir yra čia priimami. Taip pat jis teigė suprantantis, kad šalis, turinti ir vidinių problemų – korupcija, klanų valdymas, ir išorinių – karo veiksmai, negali lengvai vystytis. Bet kandidatas į prezidentus sako tikintis Ukrainos ateitimi, jei ši sugebės išsaugoti demokratines institucijas.

Tuo tarpu Ukrainos ateitimi suabejojo europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis. Jo teigimu, Ukrainos tolesnę eigą lemia šalies gyventojų mentalitetas, kuris, samprotavo europarlamentaras, yra panašus į Vidurio Azijos, kur korupcija turi gilias šaknis. „Perspektyvos nėra geros“, - sakė jis tikindamas, kad Ukrainai galima mesti lėšas kaip į „bačką“ be dugno. Pasak kandidato, iš šalies išvyko 5 milijonai gyventojų ir mano, kad gali išvažiuoti dar tiek pat.

Kandidatas į prezidentus Mindaugas Puidokas sako esąs tikintis Ukrainos ateitimi, tiesa, pasak jo, tam reikia pažaboti oligarchus. M. Puidoko teigimu, jam yra tekę kalbėti su Rados nariais, kurie teigė, kad po Prezidento Petro Porošenko išrinkimo korupcija tapo dar didesnė. Tad Ukraina „turi pasveikti nuo šios ligos“, antraip nebus galima įgyvendinti jokios realios reformos.

Eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis teigė, kad reformoms įgyvendinti Europos Sąjunga Ukrainai yra skyrusi virš milijardo eurų paramos ir kad rezultatas verčia daryti išvadas, jog šalis yra sudėtingoje situacijoje. Pasak socialdemokratų keliamo kandidato, Lietuva turi būti teisinga Ukrainos atžvilgiu ir aktyvi šalyje vykdomų reformų rėmėja.

Europarlamentaras Valentinas Mazuronis taip pat akcentavo, kad didžiausia problema Ukrainoje yra korupcija ir oligarchai, valdantys arba turintys didžiulę įtaką. Pasak kandidato, tai yra pagrindinė problema, kurią reikia spręsti šiai šaliai, antraip įgyvendinti reformas bus labai sudėtinga. Jis sutinka, kad Lietuva turi padėti ukrainiečiams, tačiau neužmerktomis akimis, o realiai vertindama situaciją.

Tuo metu Naglis Puteikis tikina, kad kuo mažiau Lietuva mokys Ukrainą, tuo bus geriau. Pasak jo, čia su korupcija kovojama prasčiau nei Ukrainoje – jo teigimu, ten skiriamos baudos yra didesnės, specialieji prokurorai yra atskirti nuo generalinio prokuroro ir parlamento. „Jeigu ukrainiečiai mokytųsi iš mūsų, jie privatizuotų komunalinius ūkius ir antstolius. Gerbiami ukrainiečiai, nedarykite taip, kaip daro Lietuvoje kovoje su korupcija“, - sakė jis.