Prezidentinių reitingų lyderių nuomonės, kokie turėtų toliau būti Lietuvos santykiai su Rusija ir kaip vertina Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid siekį susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, išsiskyrė.

Pasak konservatorių keliamos kandidatės Seimo narės Ingridos Šimonytės, Estijos lyderės deklaruotas siekis susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu nėra pozityvus žingsnis. I. Šimonytė pabrėžė, kad jei būtų išrinkta prezidente ir sulauktų Rusijos prezidento kvietimo apsilankyti Maskvoje, atsisakytų.

„Tikrai nelabai matyčiau, apie ką būtų galima kalbėti“, - pirmadienį Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykstančiuose prezidentų lyderių debatuose tvirtino I. Šimonytė.

„Mes daug ko nežinome dėl Estijos prezidentės planuojamo vizito, tikrieji motyvai nėra iki galo aiškūs, galima su Rusija pasikalbėti apie Ukrainą ir Sakartvelą, bet, man atrodo, kad tarptautinė bendruomenė tą daro jau ilgą laiką ir nelabai matyti kažkokių pokyčių“, - sakė Seimo narė ir pabrėžė, kad reikėtų formuoti vieningesnę Baltijos valstybių poziciją Rusijos atžvilgiu.

Tuo tarpu premjeras Saulius Skvernelis tvirtino ir pats, būtinybei esant, važiuotų į Rusiją.

„Kiekviena valstybė turi ir savo nacionalinių interesų, ir šiandien Estijos prezidentės vizitas, net neabejoju, yra susietas, kad yra atstovaujama Estijos valstybės ir Estijos tautos interesams. Net neabejoju, kad iškilus tokiai būtinybei padaryčiau tą patį“, - sakė premjeras, pabrėždamas, kad susitikimo metu transliuotų pozicijas dėl Rusijos agresijos Ukrainoje ir Sakartvele.

„Aš gerbiu tos valstybės poziciją ir drąsą kalbėtis su labai agresyviu priešininku“, - pabrėžė premjeras.

Į prezidentus pretenduojantis ekonomistas Gitanas Nausėda teigė, kad remia dabartinę Lietuvos poziciją, tačiau, pabrėžė, kad „visų langų“ ekonominiams ir kultūriniams ryšiams su Rusija nereikėtų uždaryti. Kandidatas į prezidentus nepateikė aiškaus ir Estijos prezidentės sprendimo susitikti su V. Putinu įvertinimo. Jo teigimu, tą sunku padaryti nežinant, koks turinys bus aptartas planuojamame susitikime.

„Nenorėčiau užbėgti už akių ir vertinti šio susitikimo prasmės iki galo nežinant, koks turinys bus svarstomas šiame susitikime. Lietuvos pozicija, mano manymu, buvo visada nuosekli ir ši Lietuvos pozicija buvo visada susieta su tuo, kad tai, kas įvyko Ukrainoje, negali būti toleruojama XXI amžiuje“, - debatuose kalbėjo G. Nausėda.

Išsiskyrė prezidentinių reitingų lyderių nuomonės dėl paramos Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV) Izraelio klausimu. Saulius Skvernelis linkęs rodyti lojalumą ir palaikyti JAV visais klausimais. Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda priimant sprendimus siūlo remtis vertybėmis ir principais.

I. Šimonytė teigia, kad santykiai su JAV turi būti puoselėjami, bet ten kur susikerta tarptautinės teisės normos ir parama JAV, reikia remtis vertybėmis.

„Mums labai svarbu ir mūsų sąjungininkai, ir tarptautinės teisės principai. Ir tokiais atvejais nėra geresnio būdo spręsti, kaip atsiremti į savo vertybes“, - pirmadienį Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusiuose debatuose sakė I. Šimonytė.

I. Šimonytė pabrėžė, kad nepalaikytų sprendimo pripažinti Golano aukštumas Izraelio teritorija. Šis klausimas jau susilaukė kritikos iš partnerių Europoje kaip pažeidžiantis tarptautinės teisės normas.

„Mums svarbiausia šioje situacijoje nebūti oportunistais. Kaip balsuos Lietuva, aš nežinau, bet manau, kad aš tikrai nepalaikyčiau tokio sprendimo ir siūlyčiau blogiausiu atveju dėl jo susilaikyti“, - sakė I. Šimonytė.

Tuo tarpu S. Skvernelis teigė, kad nors ir klausimas dėl Golano aukštumų dar yra šviežias, šioje situacijoje svarbu parodyti paramą savo partneriams - Jungtinėms Valstijoms.

„Ši tema dėl Golano aukštumų yra pakankamai šviežia, ir mes, kaip valstybė, pozicijos galutinai nesame suformavę. Tai negali priklausyti nuo vieno žmogaus, bet pasirinkti partnerystę tikrai mes turime“, - sakė S. Skvernelis ir sakė, kad Lietuva jau kartą parodė nelojalumą, kai pateikė savo nuomonę dėl Jeruzalės, kaip Izraelio sostinės, klausimo.

G. Nausėdos teigimu, santykiuose su JAV svarbu vadovautis principais, o ne aklai pritarti sąjungininko sprendimams.

„Labai jau pigi būtų mūsų draugystė su JAV, jeigu mūsų sprendimai vienoje ar kitoje vietoje, kurie nesutampa su JAV pozicija, iš karto išmuštų šitą vežimą, ir šitas vežimas nudardėtų nuo grindinio. Aš manau, kad mes privalome laikytis tam tikrų principų ir tie principai yra pagarba tarptautinei teisei ir jos viršenybė“, - sakė, kandidatas į prezidentus G. Nausėda.

Į prezidento postą taikantis premjeras Saulius Skvernelis ir konservatorių kandidatė šalies vadovo rinkimuose Ingrida Šimonytė tvirtina, kad tarpukario Lietuvos prezidento Antano Smetonos vietoje, kai Sovietų Sąjunga okupavo šalį, nebūtų pasitraukę iš šalies.

Tuo tarpu prezidentinių reitingų lyderis Gitanas Nausėda teigia, kad A. Smetonos pasitraukimas iš Lietuvos buvo pirmiausia susijęs su tuo, kad jo asmeniu nebūtų pridengta valstybės okupacija.

„Priimta manyti, kad jeigu jis būtų likęs, nepasitraukęs, jis būtų privalėjęs dalyvauti teisiniame naujos valstybės, šiuo atveju Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos vyriausybės kūrime jo paties rankomis. Todėl jo pasitraukimas buvo ne asmeninis gelbėjimasis, o siekis sukliudyti naujos santvarkos legitimizavimui, kuri buvo primesta raudonarmiečių durtuvais. Todėl į prezidento Antano Smetonos veiklą reikėtų žiūrėti visapusiškai, įvertinus istorinį kontekstą ir nedaryti kai kurių klišių, kurias darė istoriografai“, - pirmadienį Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusiuose kandidatų į prezidentus lyderių debatuose tvirtino G. Nausėda.

Tuo tarpu atsakydama į tą patį klausimą, kaip elgtųsi A. Smetonos vietoje, I. Šimonytė teigė, kad sutinka, jog tarpukario prezidento pabėgimo naratyvas buvo sukonstruotas sovietinių istorikų, tačiau, pabrėžė ji, iš okupuojamos valstybės pasitrauktų paskutinė.

„Manyčiau, kad prezidento tokia jau vieta visuomenėje ir tokia priedermė, kad jis turėtų palikti šalį paskutinis“, - kalbėjo ji.

Premjeras antrino I. Šimonytei, kad jis susiklosčius tragiškoms aplinkybėms nesitrauktų. Kartu, pabrėžė jis, prezidento pareiga yra užtikrinti, kad kariuomenė agresoriui priešintųsi.

„Klaida tikrai nėra (A. Smetonos. - ELTA) pasitraukimas, klaida yra tai, kad tuometinis prezidentas tinkamai nepasirinko kariuomenės vado, galbūt atskirų Vyriausybės narių, ir jo vieno pozicija - pakankamai tvirta pozicija priešintis - buvo paneigta tų, kurie arba sąmoningai tokį sprendimą priėmė, arba buvo naivūs, kad bus mažiau kraujo (...) Prezidentas turėjo užtikrinti ir padaryti taip, kad kariuomenė priešintųsi. O tuo atveju, kai buvo priimtas sprendimas pasiduoti, prezidento pasitraukimas nelėmė iš esmės nieko. (...) Aš asmeniškai tikrai nesitraukčiau ir kovočiau iki galo“, - kalbėjo premjeras.

Prezidentinių reitingų lyderiai pirmadienį vykusiuose debatuose išsakė savo nuomonę apie vienos lyties asmenų santuokas ir partnerystę.

Šalies vadovo posto siekiantis ekonomistas Gitanas Nausėda negalėjo užtikrintai atsakyti, koks yra jo požiūris į seksualines mažumas. Jo teigimu, svarbu, kokia yra visuomenės nuomonė.

„Mes gyvename visuomenėje, kuri yra krikščioniška, kuri turi daug metų susiformavusias tam tikras nuostatas. Todėl kalbėdami apie seksualines mažumas, mes turėtume vykdyti (daryti sprendimus. - ELTA) labai atsargiai, konsultuodamiesi šiuo klausimu su visuomene“, - sake. G. Nausėda.

G. Nausėda teigė palaikantis Konstitucijos nuostatą, kad šeimą sudaro vyras ir moteris. Taip pat jis teigė, kad toks įsivaizdavimas yra susiformavęs daugelio lietuvių galvose, todėl, sakė jis, jo ir reikėtų laikytis.

„Šeima, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (...), yra vyro ir moters sąjunga. Kol kas tai yra teisinis apibrėžimas mūsų pagrindiniame įstatyme. (...) Daugelio žmonių sąmonėje žodis šeima yra dviejų skirtingos lyties žmonių sąjunga. Taip kad tai yra ne tik teisinis terminas, įdiegtas Konstitucijoje, bet tai yra ir definicija, radusi vietą mūsų suvokime“, - sakė G. Nausėda.

Tuo tarpu konservatorių kandidatės prezidento rinkimuose Ingridos Šimonytės teigimu, būtina išspręsti vienos lyties asmenų partnerystės klausimą.

„Manau, mūsų savigarbos klausimas būtų išspręsti šį klausimą ir leisti žmonėms, kurie gyvena kartu, niekam nekeldami žalos, išspręsti savo tam tikrus reikalus dėl bendro gyvenimo per partnerystės įstatymą“, - sakė I. Šimonytė ir pridūrė, kad, jos manymu, šeimos sąvoka yra asmeninio supratimo reikalas.

„Mano vertinimu, šeima yra tai, kas žmogui yra šeima“, - sakė I. Šimonytė.

S. Skvernelis teigė, kad jis kategoriškai pasisako prieš vienalytės santuokos įteisinimą.

„Aš tikrai pasisakau už tai, kad nebūtų įstatymu įteisinta vienalytė santuoka“, - sakė S. Skvernelis.

S. Skvernelis taip pat teigė, kad šeimos supratimas yra asmeninis žmogaus reikalas, ir jis pritartų tam tikros formos vienos lyties asmenų partnerystės įstatymui.