Virtualioje galerijoje – pirmuosius atkurtos nepriklausomybės žingsnius žengianti Lietuva vaikų akimis
Visi galerijoje pristatomi piešiniai buvo sukurti 1991 metais, netrukus po to, kai rusų desantininkai bandė užimti televizijos bokštą ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastatą. Tais pačiais metais buvo paskelbtas mokinių piešinių konkursas Sausio 13-osios tema. Kūryba leido vaikams išreikšti rūpestį, nerimą, liūdesį, tikėjimą ir viltį, iliustruodami istorinius įvykius, jie bandė atskleisti savo jausmus ir požiūrį.
Nepriklausomybės žingsniai vaikų akimis
Muziejaus atstovų teigimu, ši galerija aktuali ne tik kartą metuose, minint Sausio 13-ąją. Piešiniuose įamžinti siužetai neabejotinai peržengia šios istorinės datos ir jos skaudžių išgyvenimų tematiką. Jie leidžia pažvelgti į pirmuosius atkurtos nepriklausomybės žingsnius žengiančią Lietuvą vaikų akimis.
REKLAMA
„Nors piešinius inspiravo būtent 1991 metų pradžios įvykiai, tačiau didžiojoje dalyje darbų atsispindi daug platesnis, valstybingumo atkūrimo ir įtvirtinimo akivaizdoje besiformavęs vaikų pasaulėvaizdis: mintys apie laisvę, jos troškimas, pasižadėjimas ją branginti, jos svarbos įsisąmoninimas ir svarbiausia – pamoka, jog laisvė nėra duotybė ir už ją būtina kovoti. Būtent dėl to artėjanti valstybingumo šventė – Kovo 11-oji – yra reikšminga priežastis vėl prisiminti šį projektą“, – teigia Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovė Živilė Stadalytė.
Šiandien net 5772 vaikų piešiniai yra saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Penki darbai atsiųsti iš Vasario 16-osios gimnazijos Vokietijoje, 40 piešinių kabojo ant spygliuotos vielos, betono blokų, tvorų, juosusių Aukščiausiosios Tarybos rūmus. Tarp piešinių autorių – ir dabar jau žinomi Lietuvos žmonės: Viktoras Diawara, Kristupas Sabolius, Dailius Dargis, Ūla Tornau ir kt.
Piešinių autoriai užaugo jau laisvoje Lietuvoje
Sausio 13-osios piešinių galerija veikia dar tik nepilnus du mėnesius, bet per šį laiką muziejus sulaukė nemažai lankytojų, radusių savo piešinį galerijoje, laiškų. Piešinių autorių likimai susiklostė labai įvairiai, tačiau juos visus vienija tai, kad jie buvo ypatingų permainų liudininkai, didžiąją dalį gyvenimo augę jau laisvoje Lietuvoje.
„Galerijoje pristatomų piešinių autoriai šiandien jau yra suaugę. Nemažai jų nustemba radę savo darbelį ir mielai pasidalina prisiminimais iš ano meto įvykių. Kai kurie laiškus mums parašę piešinių autoriai teigia, jog žvelgdami į savo piešinį matą pasirinkto gyvenimo kelio, profesijos atspindžius. Tikimės sulaukti daugiau savo piešinį atradusių žmonių laiškų, o jų mintimis pasidalinsime su galerijos lankytojais“, – pasakoja Ž.Stadalytė.
Suraskite savo piešinį
Gali būti, kad virtualioje galerijoje yra ir Jūsų piešinys. Kaip jį rasti? Visi galerijoje esantys piešiniai suskirstyti pagal Lietuvos rajonus ir juose tuo metu veikusias mokyklas. Tereikia prisiminti, kuriame rajone ir kokią mokyklą lankėte 1991 metais. Tikėtina, kad Jūsų darbas gali būti ir tarp 500 nežinomų autorių piešinių. Vieni iš jų nurodė tik savo vardą ir pavardę, bet nenurodė mokyklos, kiti – nurodė tik vardą. Kai kurių vardai arba pavardės gali būti parašytos netiksliai – užrašai ant piešinių nebuvo redaguojami.
Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugomi piešiniai yra tik dalis visų 1991 metais mokyklose ir vykusiuose konkursuose sukurtų darbų. Tikėtina, jog mokyklų muziejuose, archyvuose piešiniai yra saugomi iki šiol. „Norėtume ir toliau plėsti šią virtualią galeriją, tad jeigu mokyklos norėtų pasidalinti piešinių skaitmeniniais vaizdais arba perduoti juos saugoti į Lietuvos nacionalinį muziejų, prašome su mumis susisiekti“, – ragina Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovė Ž.Stadalytė.
-
-
Paskutiniai numeriai
-
-
Savaitė - Nr.: 51 (2024)
-
Anekdotas
– Nusipirkau butą naujame name, nebrangiai, bet garso izoliacija tokia, kad girdžiu, kaip kaimynas telefonu kalba!
– Tai tau dar pasisekė: pas mus girdisi, ką kaimynui pašnekovas telefonu atsako. -
-