Politologai mano, kad vargu ar prezidentiniai reitingai artimiausiu metu gali iš esmės pasikeisti. Jų nuomone, ekonomistas Gitanas Nausėda ir toliau liks prezidento rinkimų lyderiu, tuo tarpu aršiausia kova vyks tarp antroje vietoje esančios I. Šimonytės ir ją besivejančio premjero.

Visgi, samprotauja politologai, kovoje dėl kelialapio į antrąjį rinkimų turą geresnių perspektyvų turi konservatorių kandidatė. To priežastis ne tik tai, kad I. Šimonytė turi palankesnes sąlygas peržengti ją remiančios partijos elektorato barjerą, tačiau ir S. Skvernelio susikurta viešoji opinija apie save.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Lauro Bielinio manymu, premjeras, siekdamas pakartoti Dalios Grybauskaitės sėkmę rinkimuose, stengėsi kopijuoti kai kuriuos dabartinės prezidentės vaizdinio aspektus. Tačiau, pabrėžia jis, tai darė nesėkmingai. Užuot atkartojęs „prezidento-šeimininko“ vaizdinį, S. Skvernelis susikūrė burnos aušinti nevengiančio ir nesusivaldančio lyderio portretą.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ sausio 23-vasario 3 dienomis atliktos apklausos duomenimis, kaip ir ankstesniuose tyrimuose, didžiausią palaikymą išlaiko ekonomistas G. Nausėda. Jį Lietuvos prezidentu norėtų matyti beveik ketvirtadalis (22,9 proc.) apklaustų gyventojų. Per pastaruosius du mėnesius G. Nausėdą remiančių gyventojų dalis nepakito - 2018 m. pabaigoje ekonomistą palaikė 23,2 proc. gyventojų.

Antroje vietoje pagal gyventojų palaikymą yra konservatorių keliama kandidatė I. Šimonytė. Buvusią finansų ministrę šalies vadove norėtų matyti šeštadalis (16,1 proc.) šalies gyventojų. Per pastaruosius du jos palaikymas nežymiai sumažėjo (2018 m. lapkričio mėn. buvo 18,7 proc.).

Premjeras S. Skvernelis ir toliau lieka trečioje vietoje. Jį šalies prezidento rinkimuose šiuo metu remtų 15 proc. Lietuvos gyventojų. Apklausa vyko jau po to, kai S. Skvernelis paskelbė savo sprendimą dalyvauti šalies vadovo rinkimuose bei tuo metu, kai paramą jam suvažiavime deklaravo „valstiečių“ partija. Lyginant su ankstesne apklausa, jį palaikančių gyventojų dalis padidėjo 4 procentiniais punktais (2018 m. lapkritį buvo 10,9 proc.).

Į ketvirtą vietą pirmą kartą pakilo filosofas Arvydas Juozaitis - šių metų pradžioje šalies prezidentu jį norėtų matyti kiek daugiau nei 3 procentai respondentų (2018 m. lapkričio mėn. buvo 2,1 proc.).

Kitų galimų kandidatų į prezidentus palaikymas šiuo metu sunkiai perlipa 2 proc. barjerą. Pareiškusią, kad rinkimuose nebedalyvaus Seimo narę Aušrą Maldeikienę remtų 2,3 proc., Seimo narį Naglį Puteikį (2,1 proc.), Kauno merą Visvaldą Matijošaitį (2 proc.), socialdemokratų keliamą eurokomisarą Vytenį Andriukaitį (1,9 proc.), Darbo partijos lyderį Viktorą Uspaskichą (1,1 proc.), europarlamentarą Valentiną Mazuronį (1 proc.), liberalų keliamą europarlamentarą Petrą Auštrevičių (0,9 proc.).

Kiek daugiau nei penktadalis (23 proc.) apklaustų gyventojų nenurodė nė vienos pavardės arba tvirtino, kad apskritai neketina dalyvauti šiuose rinkimuose.

Politologų nuomone, artimiausiu metu didesnių pasikeitimų reitingų lentelėje nereikėtų tikėtis. Jų teigimu, vargu ar iki pat prezidento rinkimų iš pirmosios vietos pavyks išjudinti reitingų lyderį G. Nausėdą. Todėl prezidentinių rinkimų kovos epicentras iki pat rinkimų pradžios bus antrąją ir trečiąją vietą užimančių politikų grumtynės dėl patekimo į antrąjį rinkimų turą.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas pažymi, kad iš premjero kėdės į prezidento postą persėsti sumanęs S. Skvernelis ir jį remiantys „valstiečiai“ jau dabar pakankamai mažai dėmesio skiria G. Nausėdos kritikai. Jo teigimu, aštriausios valdančiųjų kritikos strėlės yra nutaikytos būtent į antroje vietoje esančią I. Šimonytę.

„Matyt, tiek Skvernelis, tiek „valstiečiai“ I. Šimonytę mato kaip savo pagrindinę konkurentę bent jau šiame etape. Tad, labai tikėtina, kad pagrindinis mūšis dėl patekimo į antrąjį turą vyks tarp Skvernelio ir Šimonytės“, - sakė T. Janeliūnas.

Jo manymu, aštresnių ginčų nereikėtų tikėtis ir tarp G. Nausėdos bei I. Šimonytės.

„Manau, kad kol kas Nausėdai nėra dėl ko rizikuoti ir veltis į ginčus su I. Šimonyte. Jis užtikrintai laikosi pirmoje vietoje, todėl bandymas agresyviau kovoti su Šimonyte gali tiesiog pačiam pakenkti. Visai kas kita yra kalbėti prieš Skvernelį. Perskyra tarp jo ir Skvernelio rinkėjų yra ryški, todėl ir pervilioti elektoratą būtų sudėtinga. Savo ruožtu I. Šimonytei, taip pat, bent jau kol kas, kur kas efektyviau telkti savo rinkėjus remiantis kritika Skverneliui“, - sakė T. Janeliūnas.

Jo teigimu, panašu, kad pagrindine intriga kol kas išliks I. Šimonytės ir S. Skvernelio grumtynės dėl patekimo į antrąjį rinkimų turą. Politologas abejojo, ar tiek vieno, tiek kito kandidato populiarumas turi potencialo stipriau atitrūkti nuo partinių reitingų. Tai, kad Šimonytės populiarumas sutampa su palaikymu, kurį turi konservatorių partija, o S. Skvernelio - „valstiečių“, turėtų išlikti kaip tendencija ir ateityje. Visgi, pažymėjo politologas, artėjant rinkimų dienai, konservatorių kandidatė turi šiek tiek didesnį potencialą peržengti partinį elektoratą nei S. Skvernelis.

„I. Šimonytė gali pretenduoti į liberaliai mąstančių žmonių simpatijas - tų žmonių, kurie nemėgsta dabartinės valdžios, bet kartu nėra ir konservatorių šalininkai. Tuo tarpu S. Skverneliui tokios galimybės yra šiek tiek mažesnės. Pirmiausia dėl to, kad jis yra ne tik dabartinės valdžios atstovas, tačiau ir vienas iš jos vadovų. Todėl premjerui pretenduoti į platesnę auditoriją būtų ganėtinai sudėtinga“, - svarstė politologas.

Tuo tarpu VDU profesorius Lauras Bielinis neatmeta, kad kovoje dėl to, kas pateks į antrąjį rinkimų turą, geresnių galimybių turi konservatorių keliama kandidatė. Profesoriaus teigimu, po to, kai premjeras paskelbė dalyvausiantis prezidento rinkimuose ir savo retorikoje pradėjo ryškiau bei dažniau akcentuoti prezidentinio lygmens klausimus, jo reitingas šoktelėjo vos 4 procentus.

L. Bielinio manymu, apskritai S. Skvernelio reitingas toliau stiebtis aukštyn neturi daug prielaidų. Pagrindine to priežastimi politologas įvardina blogą reputaciją, kurią S. Skvernelis susikūrė bandydamas pasirodyti panašus į dabartinę šalies vadovę.

L. Bielinio teigimu, S. Skvernelis, įvertinęs D. Grybauskaitės sėkmę prezidento rinkimuose ir turimą populiarumą visuomenėje, bando atkartoti šalies vadovės viešą vaizdinį.

„Gali būti, kad prezidentinė S. Skvernelio strategija suformuota taip, kad jis pademonstruotų Grybauskaitei labai artimas charakteristikas. Tokiu būdu būtų perimtas prezidentės vaizdinys, o kartu ir rinkėjas“, - sakė L. Bielinis.

Tačiau, akcentuoja jis, D. Grybauskaitę S. Skvernelis kopijuoja ir supranta neteisingai. Todėl, politologo nuomone, visuomenė tiesiog gali perskaityti premjero siunčiamus signalus visai ne taip, kaip to tikisi pats S. Skvernelis ir jį remiantys valdantieji.

VDU profesorius pažymėjo, kad tuomet, kai D. Grybauskaitė siekė prezidentės posto, buvo kuriamas vaizdinys, kad ateina šeimininkas, kuris viską sutvarkys, tačiau kartu ir gebės susivaldyti, be reikalo nerėkaus ir kitų neįžeidinės. Tuo tarpu S. Skvernelis, samprotauja profesorius, originalų D. Grybauskaitės vaizdinį supranta neteisingai.

„Premjeras prezidentės vaizdinį supranta pernelyg grubiai. Šiuo atveju jis nedemonstruoja šeimininko įvaizdžio, jis elgiasi kaip lyderis, kuris nesusivaldo. Tai nėra prezidentinis vaizdinys. Prezidentinį vaizdinį reprezentuoja susivaldantis šeimininkas, tas, kuris sugeba save tramdyti. Atkreipkime dėmesį: prezidentė sugeba save tramdyti, ji niekados veltui neaušina burnos. Tuo labiau per vykusius rinkimus - tuomet ji labai atsargiai kalbėdavo. Tačiau Skvernelis labai dažnai tiesiog aušina burną“, - kalbėjo L. Bielinis. Jo teigimu, įvaizdis, kurį kuria premjeras, tiesiog nėra prezidentinis.