Marius SALYS

Praėjusiais metais lietuvišku futbolu besidomintys sporto aistruoliai aikčiojo praktiškai netekę žado. Iki tol aukštų tikslų nebrandinę Marijampolės miesto futbolininkai sprogdino vieną bombą po kitos. Iš pradžių – pasakiška kelionė, kurioje jie atsidūrė vos per žingsnį nuo visų Lietuvos klubų svajonės – Europos lygos grupių etapo, vėliau – įspūdingas žygis A lygoje ir paskutinėse rungtynėse iš Vilniaus „Žalgirio“ atimtas čempionų titulas.

Šie metai „Sūduvai“ buvo taip pat sėkmingi. Klubas ir vėl nukeliavo iki paskutinio Europos lygos atrankos etapo, kuriame nusileido tik tituluotam Škotijos grandui – legendinio Steveno Gerrardo treniruojamam Glazgo „Rangers“. Po sėkmingo pasirodymo atrankoje, marijampoliečiai sugebėjo apginti A lygos čempionų vardą ir tai padarė likus vienam turui iki pirmenybių pabaigos.

O kova vietiniame fronte ir vėl buvo įnirtinga, kadangi antroje vietoje likęs „Žalgiris“ nuo čempionų atsiliko tik dviem taškais.

„Sezonas buvo sunkus. Su gera pabaiga, bet sunkus. Patyrėme, kad iškovotą titulą apginti yra daug sunkiau. Galbūt skambės keistai, bet mums buvo naudingas pralaimėjimas vilniečiams taurės turnyro ketvirtfinalyje, kai žaidėme beveik iš karto po kelionės iš Glazgo. Pralaimėjome 1:4, bet tai suteikė galimybę gauti poilsio ir atsitiesti. Jei būtų reikėję dar dvi rungtynes žaisti ir taurės turnyre, būtų buvę labai sunku. Nepaisant visko, galime pasidžiaugti galutiniu rezultatu, kuris yra labai geras“, - sezono pasiekimus trumpai apibūdino „Sūduvos“ prezidentas Vidmantas Murauskas.

Nors lenktynės dėl čempionų titulo buvo išties įnirtingos ir sezonas galėjo pasibaigti įvairiais scenarijais, futbolo komentatorius ir apžvalgininkas Nerijus Kesminas dar nuo pavasario buvo įsitikinęs, kad „Sūduva“ vėl triumfuos. O tokiai nuomonei jis turi ir svarių argumentų.

„Net ir tuomet, kai ši komanda buvo pakliuvusi į duobę, pradėjo barstyti taškus, o „Žalgiris“ juos pasivijo, vis tiek likau tokios pat nuomonės. Mano manymu, tai yra nuosekliausiai Lietuvoje dirbanti komanda. Ji dar praėjusiame sezone išsikovojo flagmano poziciją, o šiemet niekas nepasikeitė. Vien jų žygis Europoje tai įrodė.

Kalbant apie „Sūduvos“ sėkmę, galima išskirti geresnį pasiskirstymą funkcijomis nei kituose klubuose. Jeigu esi treneris – treniruoji, jeigu esi vadovas – sprendi administracines ar organizacines problemas. „Žalgiryje“, kaip įsivaizduoju, tokio aiškaus pasidalinimo pareigomis nėra. Kitas dalykas, vilniečių gretose viso sezono metu netrūko panikos: buvo ir Aurelijaus Skarbaliaus atleidimas, taip pat kiti dalykai, kurie negali teigiamai veikti atmosferos komandoje.

„Žalgiriui“ koją pakišo ne tik lygiosios su Klaipėdos „Atlantu“. Galima sakyti taip: kai nereikėjo barstyti taškų, jie juos išbarstė. „Sūduva“ to nedarė. Galbūt tai ir yra skirtumas lyginant su praėjusiu sezonu. Situacija, faktiškai, buvo veidrodinė. Praėjusiame sezone „Žalgiris“ buvo stipriai atitrūkęs, tačiau „Sūduva“ pasivijo ir paskutinėse rungtynėse laimėjo čempionatą. Šį kartą duobė buvo, bet jie laiku išsikapstė, o sezono pabaigoje buvo galima matyti, kad „Sūduva“ kontroliavo situaciją.

Negaliu pasakyti, kad „Sūduvoje“ viskas yra geriau apmąstyta, galbūt tiesiog geriau sudėliota. Tai yra labai stabilus klubas visomis prasmėmis, taip pat ir finansiškai. Nesu niekada girdėjęs, kad „Sūduvoje“ vėluotų atlyginimai, jie nebuvo skolingi žaidėjams. O futbolininkai tai žino, jie supranta, kad situacija šiame klube bus gera, todėl kai yra pasirinkimas tarp jų ar kito Lietuvos klubo, jie gali ramiai važiuoti į Marijampolę. Pagal šiuos aspektus jie tikrai pirmauja Lietuvoje“, - įsitikinęs N.Kesminas.

Sezonas baigtas, titulai iškovoti, tad futbolininkai gali šauti šampaną ir planuoti atostogas. Tačiau klubo vadovams laiko atsipūsti nėra, kadangi jau dabar planuojamas naujas sezonas, naujas iššūkis.

Jau dabar patvirtinta, kad „Sūduva“ išlaikys vienuolika žaidėjų. Sutartis kitam sezonui turi Ivanas Kardumas, Ignas Plūkas, Vaidas Slavickas, Andro Švrljuga, Semiras Kerla, Povilas Leimonas, Jovanas Čadženovičius, Danielis Offenbacheris, Mihretas Topčagičius, Sandro Gotalas, o visai neseniai pasirašytas naujas kontraktas iki 2020-ųjų liepos pabaigos su Aleksandru Živanovičiumi.

Opiausias klausimas – ar komandoje liks „Sūduvos“ sėkmės kaltininku vadinamas treneris Vladimiras Čeburinas? V.Murauskas jau patvirtino, kad iš Lietuvos jau išvykęs strategas pažadėjo savo sprendimą dėl ateities pateikti iki lapkričio mėnesio pabaigos. N.Kesminas V.Čeburino sprendimą vertina kaip labai svarbų faktorių vertinant „Sūduvos“ ateities planus.

„Manau, kad V.Čeburino sprendimas dėl ateities komandoje bus labai svarbus veiksnys. Galbūt labiau aktualus klausimas būtų ne tai, ar stipriai jiems pakenktų V.Čeburino išvykimas, o ar jie sugebėtų jį pakeisti kitu geru treneriu. Jiems reikėtų tokio pat lygio trenerio, kuris nesugriautų jau padaryto įdarbio, suvoktų, kaip išsaugoti tai ir pasiekti tęstinumą, taip pat, kuris sugebėtų įnešti ir naujų minčių. Sunku nuspėti, kaip viskas būtų, jeigu ateitų naujas treneris. Tačiau jeigu liktų V.Čeburinas, tai „Sūduvai“ būtų dar viena nedidelė pergalė.

„Sūduva“ pasiekė tam tikrą lygį. Bet tam reikėtų ir palankių burtų. Tačiau jie po truputį kraunasi savo reitingą Europos turnyruose, o kiekvienais metais jų išankstinės pozicijos burtų traukime yra vis geresnės.

O ko galima tikėtis ateityje? Manau, kad pati „Sūduva“ turėtų svarstyti, kad jau atėjo laikas žengti dar vieną žingsnį į naują lygį. Du iš eilės panašūs sezonai įrodo, kad tai nėra atsitiktinumas. Mūsų jau nebestebina jų buvimas paskutiniame Europos lygos atrankos etape. Europoje jie jau yra ties ta riba, kai galima pabandyti „iššauti“ į UEFA Europos lygos grupių etapą. Kaip tai padaryti – nežinau“, - teigia futbolo apžvalgininkas.

Kol kas aišku tiek, kad naujų aukštumų „Sūduva“ sieks su palyginti nedideliu, maždaug 1,2 mln. eurų biudžetu, į kurį neįtraukti laimėjimai Europos turnyruose. Juose klubas šiais metais užsidirbo 1,5 mln. eurų.